Po įtemptos dienos šiluma visada traukia. Vieni renkasi garą saunoje, kiti paneria į karštą vandenį. Atrodo, poveikis turėtų būti tas pats, bet kūnas reaguoja visiškai kitaip.
Vonia greičiau pakelia kūno temperatūrą, todėl širdis ima dirbti aktyviau, pagerėja kraujotaka ir raumenys greičiau atsipalaiduoja. Sauna veikia švelniau, labiau per kvėpavimą ir prakaitą. Abu būdai teikia naudą, tačiau nauji tyrimai rodo, kad karšta vonia gali būti stipresnis impulsas organizmui atsigauti.
Kaip karšta vonia veikia kraujagysles ir imunitetą
Karšto vandens poveikis kūnui primena lengvą fizinį krūvį. Kai kūno temperatūra pakyla, kraujagyslės išsiplečia, o kraujas ima tekėti greičiau. Širdis gauna švelnų treniruotės efektą, pagerėja kraujotaka, sumažėja spaudimas kraujagyslėms.
Tyrimai rodo, kad karštoje vonioje imuninė sistema suaktyvėja – organizmas gamina daugiau citokinų, kurie padeda kovoti su uždegimais ir infekcijomis. Po maudynių daug kas jaučiasi ne tik atpalaiduoti, bet ir tarsi atsigavę iš vidaus.
Tiems, kurie mažai juda ar neturi galimybės sportuoti, tokia vonia gali būti tikra pagalba palaikant kraujagyslių sveikatą.
Saunos poveikis kūnui ir kam ji tinka labiau
Saunoje kūnas šyla palaipsniui, o prakaituodamas natūraliai šalina toksinus. Tai tarsi gilus kvėpavimo pratimas odai ir plaučiams. Karštas, bet sausas oras skatina organizmą išleisti perteklinį vandenį, todėl sumažėja tinimai, o oda tampa skaistesnė.
Skirtingai nei karštoje vonioje, čia labiau aktyvinamas kvėpavimas ir prakaito liaukos, todėl sauna ypač naudinga tiems, kurie nori pagerinti odos būklę, kvėpavimo takų darbą ar atpalaiduoti raumenis po fizinio krūvio.
Svarbu neperkaisti – kūnui reikia laiko atvėsti, o po procedūros būtina gerti pakankamai vandens.
Karštos vonios ir saunos palyginimas: kas sveikiau
Abi procedūros naudingos, tik poveikis skirtingas. Karšta vonia labiau veikia kraujotaką ir imuninę sistemą, nes vanduo šilumą perduoda tiesiai į kūną. Ji tinka tiems, kurie nori sušildyti raumenis, atpalaiduoti sąnarius ar pagerinti širdies veiklą be didelio krūvio.
Sauna labiau išjudina prakaitavimą ir kvėpavimą, todėl padeda išvalyti odą, pašalinti toksinus ir nuraminti nervų sistemą. Ji labiau tinka po fizinio krūvio ar stresinės dienos, kai norisi išsikrauti.
Mokslininkai pastebi, kad karštos vonios poveikis trunka ilgiau – kūno temperatūra po maudynių išlieka aukštesnė, o kraujospūdis stabilizuojasi greičiau nei po saunos. Tad jei reikia realios naudos širdžiai ar imunitetui, karšta vonia gali būti stipresnis pasirinkimas.
Kada verta rinktis vieną ar kitą būdą
Tiek karšta vonia, tiek sauna turi savo privalumų. Viskas priklauso nuo to, ko tuo metu reikia kūnui – atsipalaiduoti, sustiprinti kraujotaką ar tiesiog pailsėti po įtemptos dienos.
Karštą vonią verta rinktis, kai:
- jauti raumenų įtampą ar skausmą
- kraujospūdis linkęs būti aukštesnis
- norisi pagerinti miegą ir širdies veiklą
- trūksta energijos ar jautiesi įsitempęs
- norisi imuniteto pastiprinimo be fizinio krūvio
Sauna tinka labiau, kai:
- reikia išvalyti odą ir poras
- nori atsikratyti susikaupusio skysčio ar tinimų
- sieki atsipalaiduoti po sporto
- nori sustiprinti kvėpavimo takus
- organizmas jau pasiruošęs trumpam, intensyviam šilumos poveikiui
Svarbiausia klausyti kūno. Jei po pirties jautiesi apsunkęs ar pavargęs – geriau rinktis vonią. Jei po vonios trūksta kvėpavimo erdvės – kelios minutės saunoje bus geresnė išeitis.
Atsargumo priemonės ir kada reikėtų vengti šilumos procedūrų
Nors šiluma suteikia daug naudos, ji netinka visiems. Tiek vonia, tiek sauna apkrauna širdį, todėl žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių ligų, turėtų elgtis atsargiai. Prieš pradedant tokias procedūras verta pasitarti su gydytoju.
Šilumos terapijos nerekomenduojama taikyti, jei:
- yra padidėjęs kraujospūdis ar širdies ritmo sutrikimai
- juntamas stiprus nuovargis, galvos svaigimas ar silpnumas
- karščiuojama ar jaučiamas uždegimas organizme
- neseniai buvo atlikta operacija ar trauma
- yra odos pažeidimų, žaizdų ar alerginių reakcijų
Tinkamai naudojamos šilumos procedūros gali tapti natūralia kūno priežiūros dalimi. Svarbu nepersistengti ir suteikti organizmui laiko atsigauti – tuomet šiluma veikia ne kaip stresas, o kaip tikras poilsis.
Pabaigai
Karšta vonia ar sauna – abu būdai turi naudą, bet poveikis kūnui skirtingas. Vonia geriau šildo raumenis, gerina kraujotaką ir stiprina imunitetą, todėl tinka, kai reikia poilsio ir atsigavimo. Sauna labiau valo organizmą, išjudina kvėpavimą ir padeda atsikratyti susikaupusio skysčio.
Svarbiausia atsižvelgti į savo savijautą. Vienam labiau tinka karštas vanduo, kitam – sausas garas. Svarbu nepersistengti ir leisti kūnui pailsėti po procedūros. Tiek karšta vonia, tiek sauna gali tapti natūraliu būdu palaikyti stipresnį imunitetą ir geresnę savijautą.