Saldžiosios paprikos auginimas dažnai atrodo lyg loterija. Vienais metais užauga gražios ir sultingos, kitais lieka mažos ir plonos. Vis dėlto daug kas priklauso nuo kelių mažų įpročių, kuriuos galima pradėti taikyti iškart. Paprikos labai reaguoja į šilumą, šviesą ir drėgmę, todėl net smulkūs pakeitimai duoda ryškų rezultatą.
Dažniausiai problemos prasideda dar pavasarį, kai daigai gauna per mažai šviesos arba sėklos pasėjamos per vėlai. Vėliau prie to prisideda prasta dirva ar netolygus laistymas, kuris paprikoms tikrai nepatinka. Kai šios sąlygos suvaldomos, vaisiai pradeda brinkti greičiau ir būna kur kas sultingesni.
Saldžiosios paprikos auginimas tampa daug paprastesnis, kai žinai, kokias veisles rinktis ir kur jas sodinti. Vasaros metu jos mėgsta šilumą ir pastovią drėgmę, o rudenį atsilygina gausiu derliumi. Todėl naudinga jau iš anksto nusiteikti skirti joms truputį daugiau dėmesio.
Saldžiosioms paprikoms reikia tinkamos vietos ir šilto dirvožemio
Saldžiosios paprikos auginimas prasideda nuo vietos parinkimo. Paprikos labai mėgsta saulę, todėl joms tinka tik ta vieta, kur šviesa krinta didžiąją dienos dalį. Jei šešėlis uždengia lysvę bent pusei dienos, vaisiai auga lėčiau ir būna smulkesni.
Dirvožemis taip pat turi didelę įtaką. Paprikoms patinka lengva, puri ir šiek tiek drėgmę laikanti žemė. Jeigu dirva sunki ar molinga, ji lėtai šyla ir ilgiau laiko vandenį, todėl šaknys gali pradėti pūti. Tokiu atveju reikia įmaišyti komposto, smėlio ar kitos organikos, kad žemė būtų laidesnė.
Rudenį jokių šuolių į priekį jos nedaro, todėl svarbu, kad šaknys gautų šilumos būtent vasaros pradžioje. Todėl sodinant verta įsitikinti, kad žemė jau tikrai šilta. Šaltame dirvožemyje paprikos tiesiog sustoja. Kai sąlygos tinkamos, augalai greitai įsišaknija ir pradeda formuoti stambius vaisius.
Tinkamas laistymas padeda užauginti stambius ir sultingus vaisius
Saldžiosios paprikos auginimas labai priklauso nuo to, kaip palaikoma drėgmė. Jos nemėgsta kraštutinumų, todėl sausros ir vandens pertekliaus reikia vengti. Kai žemė išdžiūsta per greitai, paprikos pradeda mesti žiedus arba užmezga mažus vaisius. O kai vandens per daug, šaknys ima dusti ir augalas silpsta.
Paprikos geriausiai jaučiasi, kai drėgmė laikosi pastovi. Tai nereiškia, kad reikia laistyti kasdien, bet laistyti reikia giliai. Tokiu būdu vanduo pasiekia šaknis, o augalas skatinamas auginti stiprų šaknų tinklą. Tada vaisiai tampa stambesni ir sultingesni.
Karštomis dienomis verta patikrinti, ar žemė neperdžiūvo paviršiuje. Jei paviršius sausesnis, o gilesnis sluoksnis išlieka drėgnas, laistymo dar nereikia. Taip ne tik taupomas vanduo, bet ir išvengiama dirvos rūgimo aplink kamieną. Paprikos į tokias sąlygas reaguoja labai greitai ir tai matyti pagal jų vaisius.
Tinkama mityba padeda paprikoms formuoti didelius ir traškius vaisius
Saldžiosios paprikos auginimas tampa gerokai lengvesnis, kai augalai gauna subalansuotą maisto medžiagų kiekį. Paprikoms reikia ne tik azoto, bet ir fosforo bei kalio. Azotas padeda užauginti lapus, o fosforas ir kalis tiesiogiai veikia vaisių dydį, tvirtumą ir sultingumą.
Dažniausia klaida yra tręšti tik sezonui įsibėgėjus. Paprikos geriausiai auga tada, kai maisto medžiagos duodamos jau sodinant daigus. Į duobutę verta įmaišyti komposto ir šiek tiek subalansuotų trąšų. Vėliau papildomas tręšimas reikalingas tik tada, kai pradeda megztis vaisiai.
Perdozuoti taip pat nereikia. Kai augalas gauna per daug azoto, jis išleidžia daug lapų, bet vaisiai lieka maži ir ploni. Todėl geriausia rinktis trąšas, kuriose visi trys pagrindiniai elementai yra lygiomis dalimis. Tokiu atveju paprikos gauna palaikymą be pertekliaus.
Papildoma organika, pavyzdžiui, kompostas ar dilgėlių raugo skiedinys, taip pat suteikia paprikoms reikalingą stimulą. Tai padeda vaisiams augti tolygiai, o derlius būna kur kas gausesnis.
Atramos ir apsaugos padeda paprikoms augti be lūžinėjančių šakų
Saldžiosios paprikos auginimas dažnai pasiekia tą etapą, kai vaisiai užauga tokie sunkūs, kad šakos pradeda linkti. Dėl to verta pasirūpinti atramomis dar tada, kai augalai tik stiprėja. Taip išvengiama lūžių, o vaisiai gali augti tolygiai.
Atramos gali būti paprastos: pagaliukai, mažos grotelės arba pomidorų lankeliai. Svarbu, kad būtų įstatytos tvirtai ir nelabai arti kamieno. Tuomet šakos gali laikytis stabiliai ir nevirsta nuo svorio. Paprikoms tai labai svarbu, nes kiekvienas lūžis reiškia mažiau vaisių.
Paprikos jautrios vėjui, todėl atvirose vietose joms reikia užuovėjos. Vėjas ne tik lenkia šakas, bet ir sausina dirvą. Jei augalas visą laiką blaškomas vėjo, jis skiria jėgas ne vaisiams, o išlikimui. Kai sąlygos ramesnės, paprikos greičiau augina stambius, sultingus vaisius.
Atskirais atvejais padeda ir mulčas. Jis sulaiko drėgmę, saugo šaknis nuo perkaitimo ir neleidžia piktžolėms užgožti augalo. Paprikos tokias sąlygas labai vertina, o derlius ilgainiui tampa tankesnis.
Išvados
Saldžiosios paprikos auginimas yra daug paprastesnis, kai supranti, kaip jos elgiasi skirtingomis sąlygomis. Paprikos reaguoja į šilumą, šviesą, drėgmę ir maisto medžiagas labai tiesiogiai, todėl net maži pakeitimai jų priežiūroje matomi greitai. Kai žemė šilta, laistymas pastovus, o dirva derlinga ir puri, paprikos užmezga daugiau vaisių ir augina juos be streso.
Rudenį ir vasaros pabaigoje jau matyti, ar sąlygos buvo tinkamos. Dažniausiai stambūs ir sultingi vaisiai būna ten, kur augalai gavo atramas, šaknys turėjo vietos, o dirva nebuvo nei per sausa, nei per drėgna. Tai rodo, kad paprikoms reikia šiek tiek stabilumo, o ne sudėtingų triukų.
Kiekvienas iš minėtų žingsnių prisideda prie rezultato: nuo tinkamos saulės, iki paprasto komposto, nuo gilaus laistymo iki apsaugos nuo vėjo. Jei skiriama bent truputis pastangų, paprikos greitai atsidėkoja gausiu ir kokybišku derliumi. Būtent to ir siekia kiekvienas, kuris augina paprikas savo darže.