Kai ateina ruduo, daug kas pastebi, kad spygliuočiai ima gelsti ar ruduoti taip greitai, jog atrodo lyg kažkas nutiko per naktį. Toks vaizdas gąsdina, nes įprastai sakome, kad spygliuočiai visžaliai. Tačiau tikrovė kur kas paprastesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Iš vidaus gelstantys spygliai dažniausiai rodo visiškai natūralų procesą. Tai augalo būdas atsikratyti senų, silpnesnių spyglių ir palikti energiją naujam augimui. Šią vidinę spalvos kaitą turi beveik visi kėniai, pušys, eglės ir kiti spygliuočiai, tik ne visi sodininkai ją pastebi kasmet.
Geltonavimas prasideda vidinėje lajos dalyje, arčiau kamieno. Iš išorės medis atrodo sveikas, bet pažvelgus giliau matyti aiškus spalvos skirtumas. Tai ženklas, kad medis išlaiko tik tuos spyglius, kurie gauna pakankamai šviesos ir gali atlikti savo darbą.
Toks apsivalymas padeda išvengti nereikalingos apkrovos žiemą, ypač kai ant šakų kaupiasi sniegas. Medžiui lengviau išlaikyti formą, o senų spyglių atsisakymas suteikia vietos pavasariniam augimui.
Geltonavimas iš vidaus
Rudenį spygliuočių geltonavimas rudenį dažniausiai matomas šakų viduje. Tai vieta, kur senesni spygliai gauna mažiau šviesos, todėl laikui bėgant jie tampa ne tokie produktyvūs. Medis juos nuleidžia lyg pats susitvarkytų savo lają.
Išorinių šakų spygliai išlieka žali, nes jie aktyviausiai kaupia saulės energiją. Tuo tarpu vidiniai spygliai, kurie mažiau dalyvauja medžio augime, natūraliai paruduoja ir nukrinta. Taip medis sutaupo jėgų prieš žiemos šalčius.
Šis procesas vadinamas sezoniniu spyglių metimu. Jis vyksta kiekvienais metais, tik kartais mažiau pastebimai. Šiemet tai gali atrodyti ryškiau dėl kaitresnės vasaros, sausesnio dirvožemio ar staigių temperatūros pokyčių.
Svarbu tai, kad gelsta ne šakų galai. Jei ruduoja pati šakos viršūnė arba nauji spygliai, tuomet problema gali būti kita. Tačiau kai spalvą keičia vidiniai spygliai, toks vaizdas paprastai yra normalus ir nereikalauja jokių veiksmų.
Kada rudeninis geltonavimas rodo problemą
Nors spygliuočių geltonavimas rudenį paprastai būna visiškai normalus, pasitaiko situacijų, kai medis jaučia stresą ir tai matosi iš išorinių spyglių. Tada vaizdas jau kitoks ir į jį verta atkreipti dėmesį.
Jei ruduoja nauji metūgliai, medis gali būti per mažai gavęs drėgmės. Po sausos vasaros spygliuočiai reaguoja gana aiškiai: šakų galai ima džiūti, o spygliai tamsėja ir trapėja. Tai vienas iš pirmųjų ženklų, kad dirvožemis buvo per sausas ilgesnį laiką.
Kita priežastis – šaknų pažeidimai. Jei žemė sunkiai praleidžia vandenį arba medis ilgą laiką stovėjo permirkęs, šaknys pradeda silpti. Tada geltonavimas rudenį pasiskirsto nevienodai ir matyti lopai, kuriuose spygliai krinta greičiau nei įprasta.
Taip pat verta pasižiūrėti, ar ant šakų nėra baltų apnašų, lipnumo ar mažų skylučių. Tokie požymiai gali rodyti kenkėjus. Tada gelsta ne tik vidiniai spygliai, bet ir išoriniai ūgliai, o šakos atrodo tarsi apdegusios.
Kaip atskirti natūralų spyglių metimą nuo ligų ar kenkėjų
Kai rudenį prasideda spygliuočių geltonavimas, ne visada lengva suprasti, ar medis tiesiog tvarkosi pats, ar jam reikia pagalbos. Yra keli požymiai, kurie padeda greitai suprasti situaciją.
Natūralus spyglių metimas vyksta iš vidaus. Gelsta spygliai, esantys arčiau kamieno, o šakų galiukai išlieka žali. Medis atrodo sveikas, tik vidinė lajos dalis plonėja. Tokiu atveju nieko daryti nereikia, nes medis pats išlaiko tik tuos spyglius, kurie jam naudingi.
Ligos ar kenkėjai atrodo kitaip. Spyglių spalva keičiasi lopais, o nauji ūgliai pradeda džiūti. Kartais matyti lipnumo, baltų taškelių ar mažų skylučių ant spyglių ir šakų. Tai ženklas, kad augalą kažkas pažeidė, ir tokiu metu geltonavimas rudenį nebėra vien tik sezono klausimas.
Jei medis staiga ruduoti pradeda iš vienos pusės, ar spalvos pokytis labai greitai plečiasi į jaunas šakas, tokį augalą verta atidžiau apžiūrėti. Lengvai trūkinėjantys spygliai ar keistas kvapas taip pat rodo problemą.
Kai požymiai aiškūs ir geltonavimas pereina į naujas vietas, metas nedelsiant nustatyti priežastį ir imtis veiksmų.
Išvada
Rudenį spygliuočių geltonavimas rudenį dažniausiai tėra natūrali jų ciklo dalis. Medis atsikrato senų spyglių, kad pavasarį turėtų daugiau jėgų naujam augimui. Toks vaizdas gali gąsdinti, bet kol šakų galiukai žali ir tvirti, viskas vyksta taip, kaip turi būti.
Jei ruduoja jauni ūgliai ar geltonavimas plinta netolygiai, verta įvertinti dirvožemį, drėgmę ir apžiūrėti šakas iš arčiau. Laiku pastebėjus pakitimus, spygliuočiai greitai atsigauna, o ateinantį sezoną jų laja atrodo dar tankesnė.