Žiema atrodo kaip metas, kai viskas sode sustoja, bet dirva tuo metu vis dar gyva. Po sniegu vyksta lėti procesai, kurie lemia, kaip augalai startuos pavasarį. Jei dirvai trūksta maistinių medžiagų, pavasarį daigai būna silpni, o šaknys formuojasi vangiai.
Tinkamai patręšta žemė žiemą sukaupia daugiau jėgų. Pavasarį ji greičiau įšyla, išlaiko drėgmę, o augalai iškart ima augti stipriau. Todėl verta žinoti, kokios trąšos žiemą augalams iš tikrųjų naudingos, kad pavasarį nereikėtų vytis prarasto laiko.
Tinkamos trąšos žiemą padeda žemei atsigauti
Kai temperatūra nukrenta, atrodo, kad žemė sustingsta, tačiau iš tikrųjų ji ruošiasi naujam sezonui. Būtent žiemą galima papildyti dirvą reikalingomis medžiagomis, kurios pavasarį leis daigams greičiau įsišaknyti ir augti stipriau.
1. Organinės trąšos – pagrindas visai dirvai.
Kompostas, mėšlas ar perpuvę lapai yra vienas geriausių variantų žiemai. Jie ne tik maitina žemę, bet ir gerina jos struktūrą. Svarbu, kad trąšos būtų gerai perpuvusios – taip išvengiama nemalonaus kvapo ir per didelės azoto koncentracijos.
2. Fosforo ir kalio trąšos – energijos šaltinis pavasariui.
Šie elementai atsakingi už šaknų formavimąsi ir stiprų augalų startą. Žiemą jie lėtai įsigeria į žemę, todėl pavasarį jau būna pasiekiami daigams. Fosforo trąšas verta berti į gilesnius sluoksnius, o kalio – paviršiuje, kad dirva išlaikytų pusiausvyrą.
3. Pelenai – natūralus būdas praturtinti dirvą.
Medžio pelenai puikiai tinka žiemos tręšimui. Jie suteikia kalio, kalcio ir mikroelementų, kurie neutralizuoja rūgščią dirvą. Pelenus galima berti ant sniego – tirpstant jie lėtai susigeria ir maitina dirvą.
4. Mineralinės trąšos – pagalba, kai dirva išsekusi.
Jei dirva nederlinga ar sunkiai atsinaujina po vasaros derliaus, verta naudoti mineralines trąšas su azotu, kaliu ir fosforu. Svarbu nepadauginti – geriausia vadovautis pakuotės normomis arba išsitirti dirvožemį.
5. Mikroelementų mišiniai – papildomas palaikymas.
Cinkas, boras, manganas ar magnis – jų augalams reikia nedaug, bet trūkumas gali stabdyti augimą. Žiemos tręšimas tokiais mišiniais padeda išvengti pavasarinio šoko, kai daigai dar silpni.
Patręškite dabar – derliu džiaukitės pavasarį
1. Trąšas berkite, kai žemė dar nėra visiškai įšalusi.
Tai leidžia maistinėms medžiagoms geriau susigerti. Jei tręšiama ant kieto ledo ar storos sniego dangos, didžioji dalis trąšų nuplaunama tirpsmo metu. Geriausias metas – kai dirva dar šiek tiek minkšta, o dienomis temperatūra pakyla virš nulio.
2. Nedėkite per daug.
Pertręšimas žiemą gali pakenkti tiek dirvai, tiek augalams. Ypač azoto trąšų – per didelis kiekis išplaunamas pavasarį ir nespėja pasisavinti. Geriau mažiau, bet tiksliai pagal poreikį.
3. Naudokite skirtingas trąšas skirtingoms vietoms.
Daržo dalys skiriasi – kur auga šakninės daržovės, trąšos turėtų būti turtingesnės kaliu ir fosforu, o kur planuojama sodinti lapines kultūras – daugiau azoto. Tokia pusiausvyra užtikrina tolygų augimą.
4. Nepamirškite mulčio.
Po tręšimo verta uždengti žemę plonu organinio mulčio sluoksniu: šiaudais, lapais ar žole. Mulčias neleidžia maistinėms medžiagoms išgaruoti ir apsaugo dirvą nuo šalčio.
5. Stebėkite dirvos drėgmę.
Net ir žiemą sausas dirvožemis mažiau pasisavina maisto. Jei žiema šalta, bet be sniego, galima lengvai sudrėkinti dirvą prieš barstant trąšas – taip jos veikia efektyviau.
Žieminis tręšimas padeda augalams atlaikyti pavasario stresą
Pavasaris visada kelia iššūkių – temperatūra šokinėja, dirva tai sušyla, tai vėl atvėsta, o daigai dar tik bando įsitvirtinti. Jei žemė per žiemą buvo tinkamai pamaitinta, augalai šį laikotarpį ištveria gerokai lengviau. Maistinės medžiagos, susikaupusios dirvoje, padeda jiems greitai atkurti šaknis ir išlaikyti drėgmę net keičiantis orams.
Kai trąšos įterpiamos iš anksto, dirvožemyje nusistovi pusiausvyra. Tai ypač svarbu smėlingoms ar molingoms dirvoms, kurios linkusios prarasti maistingumą. Tokiose vietose žiemos metu įterptos organinės trąšos, pelenai ar fosforas padeda išlaikyti struktūrą ir geriau sulaikyti vandenį.
Be to, žieminis tręšimas mažina pavasarinį šoką. Augalai, gavę pakankamai maisto dar prieš prasidedant aktyviam augimui, lengviau prisitaiko prie dienos šviesos pokyčių ir drėgmės svyravimų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo menka detalė, bet būtent nuo jos priklauso, ar daigai bus tvirti, ar trapūs.
Skirtingiems augalams žiemą reikia skirtingų trąšų
Ne visiems augalams tinka tie patys mišiniai. Tai, kas naudinga pomidorams, nebūtinai tiks obelims ar braškėms. Žiemą verta atsižvelgti į tai, kas augs pavasarį – taip galima tiksliau paruošti dirvą ir išvengti perteklinio tręšimo.
Daržovėms, kurios mėgsta purią, derlingą žemę – kaip morkos, burokėliai ar salotos – tinka kompostas, pelenai ir nedidelis kiekis kalio trąšų. Jos pagerina žemės struktūrą ir padeda išsaugoti drėgmę, kad pavasarį sėklos greičiau sudygtų.
Vaismedžiams ir uogakrūmiams labiau naudinga fosforo bei magnio trąšos. Jos stiprina šaknų sistemą ir padeda geriau pasiruošti žydėjimui. Jei žemė rūgšti, verta paberti šiek tiek kalkių ar dolomito miltų – taip pavasarį trąšos pasisavinamos lengviau.
Dekoratyviniai augalai, kaip rožės ar spygliuočiai, taip pat dėkingi už žieminį tręšimą. Jiems pakanka organinių trąšų – perpuvusio mėšlo ar specialaus granuliuoto mišinio. Tai padeda išlaikyti spalvą ir formą net po šalnų.
Kai trąšos parenkamos pagal augalų poreikius, žemė pavasarį būna gyvesnė, o augalai – atsparesni. Net vienas tinkamai paruoštas sluoksnis žiemą gali nulemti, ar pavasario daigai bus silpni, ar tvirti.
Kaip užbaigti žieminį tręšimą, kad efektas išliktų iki vasaros
Paskutiniai žiemos mėnesiai – puikus metas patikrinti, ar dirva gavo visko, ko reikia. Jei paviršius atrodo sausas ar nelygus, verta lengvai supurenti ir tolygiai paskirstyti likusias trąšas. Tai padeda deguoniui patekti giliau ir užtikrina, kad pavasarį šaknys turėtų pakankamai erdvės augti. Žemės nereikia perdirbti – užtenka kelių paviršinių judesių, kad ji „atsibustų“.
Trąšos žiemą augalams veikia ilgai ir tolygiai. Jos susigeria lėtai, todėl pavasarį augalai gauna maistines medžiagas be staigių pokyčių. Toks būdas padeda išvengti pertręšimo, o derlius tampa tvirtesnis ir gausesnis. Jei žiemos tręšimą atliekate nuosekliai, žemė pavasarį bus pasiruošusi darbui be papildomų pastangų.