Levandų kvapas dažnai primena vasarą – šiltą orą, sausą žolę ir ramų sodą. Bet ne visi žino, kad šis aromatas priklauso ne tik nuo veislės ar saulės, bet ir nuo to, kada levandos tręšiamos. Neteisingas laikas gali susilpninti kvapą ir net sumažinti žiedų kiekį.
Levandos yra paprastos, bet ne visai atlaidžios. Jos nemėgsta pertekliaus – nei vandens, nei trąšų. Mažiau čia iš tiesų reiškia geriau. Todėl svarbu žinoti, kada duoti šiek tiek maisto, o kada geriau leisti joms pailsėti.
Jei pataikai tinkamą momentą, levandos žydi tankiau, o kvapas tampa stipresnis ir švaresnis. Jei pavėluoji ar persistengi, augalas užauga vešlus, bet žiedai silpnesni, kvapas blankesnis.
Ką levandos iš tikrųjų mėgsta
Levandos yra kilusios iš šiltų, akmenuotų vietų, kur žemė greitai išdžiūsta. Todėl jos nereikalauja daug trąšų. Priešingai, per gausus maitinimas joms labiau kenkia nei padeda.
Kai levandos gauna per daug maisto, jos ima auginti daug lapų, bet mažiau žiedų. Stiebai pasidaro silpni, o kvapas praranda intensyvumą. Atrodo, kad augalas sveikas, tačiau jis praranda savo esmę – aromatą, dėl kurio visi jas sodina.
Svarbiausia yra balansas. Levandos turi gauti tiek maistinių medžiagų, kad augtų stipriai, bet neišpūstų per greitai. Tada energija eina į žiedus, o kvapas išlieka stiprus ir ilgai laikosi.
Kada tręšti levandas
Levandas pakanka patręšti tik kartą per metus. Geriausias metas tai padaryti yra ankstyvas pavasaris, kai žemė jau šiek tiek sušilusi, o augalas pradeda busti po žiemos. Tuo metu levandai labiausiai reikia maisto, kad užaugintų naujus ūglius ir paruoštų jėgas žydėjimui.
Jei tręši vėliau, vasaros pabaigoje ar rudenį, levandos dar kartą bando augti, bet šie jauni ūgliai nespėja sumedėti ir per pirmą rimtesnį šaltį dažnai nušąla. Todėl viską geriausia padaryti anksti, kai oras dar gaivus, bet šalnų pavojus jau praėjęs.
Toks vienkartinis tręšimas pavasarį užtikrina, kad levandos per visą sezoną augs tvirtai, žydės ilgiau, o jų kvapas bus sodresnis. Joms daugiau tikrai nereikia. Jos iš tų augalų, kurie geriausiai jaučiasi tada, kai niekas jų per daug neliečia.
Trąšos tinkamos levandoms
Levandos geriausiai reaguoja į paprastas, silpnas trąšas. Jos nemėgsta azoto pertekliaus, nes nuo jo ima augti lapai, o žiedų lieka mažiau. Todėl rinkis trąšas, kuriose mažai azoto ir daugiau kalcio bei kalio. Būtent šie elementai stiprina stiebus ir palaiko kvapą.
Tinka subalansuotos, mažo azoto granulės arba kompostas. Jei nori natūralesnio varianto, naudok ploną komposto ar susmulkintų kiaušinių lukštų sluoksnį aplink augalą. Jie pamažu maitina dirvą ir nedirgina šaknų.
Skystų trąšų levandoms geriau vengti. Jos per greitai veikia, o augalas neturi laiko prisitaikyti. Lėtai tirpstančios granulės veikia švelniai ir išlaiko tinkamą maisto kiekį visam sezonui.
Trąšas visada berk ant drėgnos žemės, ne ant sausos. Taip šaknys lengviau pasisavina medžiagas, o trąšos jų nenudegina.
Kaip suprasti, kad levandai trūksta maisto
Levandos paprastai auga be didelio dėmesio, bet kartais jų išvaizda gali parodyti, kad kažkas negerai. Jei matai, kad krūmelis auga lėtai, lapai pageltę, o žiedų mažiau nei anksčiau, tai gali būti ženklas, kad dirvoje trūksta maisto.
Vis dėlto tokie požymiai ne visada reiškia trąšų trūkumą. Gelstantys lapai gali rodyti perlaistymą ar prastą drenažą, o menkesnis žydėjimas – per mažai saulės. Todėl prieš tręšdama visada pažiūrėk, ar levandos auga ten, kur joms iš tiesų gera, pavyzdžiui saulėta vieta, lengva žemė ar per drėgna.
Jei viskas su sąlygomis gerai, o augalas vis tiek atrodo pavargęs, tada verta duoti šiek tiek trąšų. Užteks lengvos pavasarinės dozės, tai dažniausiai pakelia augalą ir skatina naujus žiedus.
Išvada
Levandos nereikalauja daug trąšų. Joms pakanka vieno švelnaus tręšimo ankstyvą pavasarį. Tada jos gauna tiek maisto, kiek reikia naujam augimui ir kvapniems žiedams. Svarbiausia nepersistengti, nes per daug maistinių medžiagų silpnina kvapą ir mažina žydėjimą.
Jei dirva lengva, saulėta vieta tinkama, o augalas atrodo gyvas – daugiau nieko daryti nereikia. Levandos gražiausiai auga tada, kai jas palieki ramybėje.