Kasmet po genėjimo, ravėjimo ar rudens lapų grėbimo lieka kalnai atliekų, kurios dažnai atsiduria komposte arba tiesiog išmetamos. Tačiau iš jų galima padaryti kažką daug vertingesnio – medžiagą, kuri pagerina dirvos derlingumą, sulaiko drėgmę ir padeda augalams augti stipriau.
Bioanglis iš sodo atliekų tarsi juodasis auksas daržininko rankose. Atrodo paprasta anglis, bet jos poveikis dirvai stebina net patyrusius augintojus. Tinkamai paruošta, ji veikia kaip ilgalaikė maistinių medžiagų saugykla, pagerina mikroklimatą ir padeda augalams ištverti sausrą.
Dar geriau – ją galima pasigaminti pačiam, be brangių įrenginių ar sudėtingų procesų. Tam užtenka kantrybės.
Natūrali dirvos stiprybė
Iš pirmo žvilgsnio bioanglis iš sodo atliekų atrodo kaip paprasti anglies gabaliukai, tačiau jos poveikis dirvai daug gilesnis. Tai natūrali medžiaga, susidaranti deginant augalinę žaliavą ribojant deguonį. Tokiu būdu anglis neišdega iki pelenų, o išlaiko porėtą struktūrą, kuri tampa ideali vieta drėgmei ir mikroorganizmams.
Tokios poros veikia kaip mažyčiai rezervuarai: jos sulaiko maistines medžiagas ir vandenį, o augalų šaknys gali jas pasiekti tada, kai reikia. Dėl to dirva tampa puri, geriau kvėpuoja ir ilgiau išlieka drėgna net karštomis dienomis.
Be to, bioanglis sumažina dirvos rūgštingumą ir apsaugo nuo maistinių medžiagų išplovimo. Po kelių sezonų, kai dirva prisisotina anglies, ji tampa tarsi gyvesnė – lengviau apdorojama, geriau sulaiko šilumą, o augalai atrodo stipresni ir žalesni.
Iš ko gaminti bioanglį
Geriausia bioanglį iš sodo atliekų gaminti iš to, kas jau liko po sodo darbų – šakelių, smulkintos medienos, nudžiūvusių augalų ar net lapų. Tai puiki proga panaudoti tai, kas dažnai keliauja į laužą ar kompostą.
Labai tinka vaismedžių ir krūmų šakelės, sausos gėlės ar žolės, senos daržovių stiebų liekanos. Jei turi galimybę, galima įmaišyti ir šiek tiek mėšlo – vištų, galvijų ar arklių. Jis praturtina bioanglį maistinėmis medžiagomis ir padeda dirvai greičiau atsigauti.
Venk atliekų, kurios kilusios iš mėsos ar riebalų. Jos degdamos išskiria nemalonius kvapus ir netinkamos dirvai. Taip pat nereikėtų naudoti šunų ar kačių išmatų, nes jose gali būti kenksmingų bakterijų.
Svarbiausia, kad žaliava būtų sausa ir kuo švaresnė. Tokia medžiaga sudega tolygiai ir leidžia gauti gryną, porėtą anglį, kuri vėliau virsta tikra dirvos pagalbininke.
Pasigaminimas namų sąlygomis
Norint pasigaminti bioanglį iš sodo atliekų, nereikia nei specialios krosnies, nei sudėtingos įrangos. Paprasčiausias būdas – nedidelė duobė sode ar metalinis indas, kuriame galima kontroliuoti ugnį.
Į duobę sudėk sausas šakeles, stiebus, lapus ir kitą augalinę medžiagą. Uždek ir leisk degti tol, kol dūmai pradeda retėti. Kai liepsna tampa ramesnė, užberk plonu žemės sluoksniu – tai sustabdo deguonies patekimą ir leidžia medžiagai smilkti, o ne visiškai sudegti.
Tokiu būdu susidaro porėta anglis, kuri išlaiko struktūrą, bet netampa pelenais. Kai ugnis visiškai užgęsta, o masė dar šilta, ją galima užpilti šiek tiek vandeniu, kad sustabdytum likusią kaitrą. Gauta anglis turėtų būti juoda, lengva ir trapios tekstūros.
Leisk viskam atvėsti, o tada susmulkink anglies gabalus nuo kelių milimetrų iki centimetrų dydžio. Tokia bioanglis jau paruošta dirvai, bet prieš naudojant verta ją pamaitinti.
Paruošimas dirvai
Šviežiai pagaminta bioanglis iš sodo atliekų dar neturi maistinių medžiagų, todėl prieš naudojant ją verta įkrauti. Tai reiškia, kad anglis reikia sumaišyti su kompostu arba maistinių medžiagų turinčiu tirpalu, pavyzdžiui, dilgėlių raugu, žuvų emulsija ar kaulų miltais.
Toks paruošimas leidžia angliai sugerti maistą, kurį vėliau palaipsniui atiduos augalams. Tiesiog supilk bioanglį į kibirą ar dėžę, įpilk tiek skysčio, kad apsemtų, ir palik parai ar dviem. Po to viską išmaišyk su kompostu ir leisk šiek tiek pradžiūti.
Kai bioanglis įsigeria maistinių medžiagų, ją galima berti į lysves ar maišyti su dirva prieš sodinimą. Paprastai pakanka 10–20 procentų viso dirvos tūrio. Toks kiekis pastebimai pagerina drėgmės laikymą ir maisto prieinamumą augalams.
Pirmą sezoną efektas gali būti švelnesnis, bet po metų dirva tampa pastebimai gyvesnė, o augalai vešlesni. Bioanglis veikia ilgai, todėl tai vienas iš retų dalykų, kuriuos padarai kartą, o naudą matai daugelį metų.
Bioanglies nauda
Bioanglis iš sodo atliekų pagerina dirvos struktūrą, sulaiko drėgmę ir maistines medžiagas. Dirva tampa puresnė, šaknys gauna daugiau oro, o augalai auga stipresni.
Ji mažina rūgštingumą, padeda išlaikyti derlių net sausros metu ir ilgainiui praturtina dirvą anglimi, kuri joje išlieka daugelį metų. Be to, bioanglis mažina anglies dioksido išsiskyrimą ir padeda sode palaikyti natūralią pusiausvyrą. Tai paprastas būdas iš atliekų padaryti naudingą priemonę, kuri gerina žemę ir taupo trąšas.
Išvada
Bioanglis, tai paprastas ir veiksmingas būdas pagerinti dirvą be chemijos. Ji sulaiko drėgmę, padeda išlaikyti maistines medžiagas ir ilgainiui praturtina žemę anglimi, kuri išlieka aktyvi daugelį metų.
Tokį priedą galima pasigaminti patiems iš to, kas lieka po genėjimo ar ravėjimo. Tai ne tik sutaupo, bet ir paverčia sodo atliekas vertingu resursu, kuris kasmet gerina derlių.