Kraujažolė atrodo visai paprasta. Žalia, neišvaizdi, beveik nepastebima. Bet jeigu ją pasodini sode, po kelių savaičių pamatai, kad dirva tiesiog atgyja.
Ji sugeba padaryti tai, ko nepadaro trąšos. Išjudina žemę, pritraukia vabzdžius ir pagerina augalų augimą be jokios chemijos. Dėl to sodininkai ją vis dažniau vadina savo mažuoju stebuklu.
Kraujažolė praturtina dirvą natūraliai
Kraujažolė veikia tarsi gyvas mineralų šaltinis. Jos šaknys pasiekia gilesnius žemės sluoksnius ir iškelia iš ten kalcį, fosforą, kalį bei kitus mikroelementus. Visa tai vėliau patenka į viršutinį dirvos sluoksnį, kur juos pasisavina kiti augalai.
Kai kraujažolė nuvysta ar ją nupjauni, jos lapai ir stiebai tampa vertinga organine medžiaga. Dirva po tokių augalų būna purus, gyva ir pilna sliekų.
Toks poveikis ypač naudingas daržovėms, kurioms reikia maistingos, orui pralaidžios žemės.
Padeda augalams augti be cheminių trąšų
Kraujažolė dirvai suteikia tiek maistinių medžiagų, kad papildomų trąšų dažnai net nebereikia. Ji veikia kaip natūralus stipriklis – atgaivina žemę ir suteikia augalams viską, ko jiems reikia augimui.
Jos poveikis ypač pastebimas prie daržovių. Pomidorai, pupelės ar kopūstai greičiau auga ir būna tvirtesni. Net vaismedžiai šalia jos atrodo sveikesni ir duoda daugiau vaisių.
Tai paprastas būdas pagerinti dirvą, kai nenori naudoti chemijos ar brangių trąšų mišinių.
Kraujažolė pritraukia geruosius vabzdžius
Kai kraujažolė pradeda žydėti, jos kvapas ir nektaras vilioja bites, kamanes ir kitus apdulkintojus. Tai tiesiog gyvas magnetas vabzdžiams, kurie padeda žydintiems augalams virsti vaisiais.
Be to, aplink ją dažnai renkasi boružės ir kiti naudingi vabzdžiai, kurie minta amarais ar kenkėjais. Tokiu būdu sode atsiranda natūrali pusiausvyra – mažiau ligų, sveikesni augalai ir mažiau purškimo.
Vien dėl šios savybės kraujažolė verta vietos bet kuriame sode. Ji ne tik graži, bet ir naudinga visai ekosistemai.
Su kokiais augalais kraujažolė sutaria geriausiai
Kraujažolė yra vienas tų augalų, kurie puikiai prisitaiko beveik prie bet kokio sodo. Ji dera su daržovėmis, prieskoniniais augalais, net vaismedžiais. Greta jos ypač gerai jaučiasi pupelės, špinatai, baklažanai, kopūstai, pomidorai ir agurkai, kuriems reikia purios, maistingos dirvos ir gero drėgmės balanso.
Kai kraujažolė auga šalia tokių daržovių, ji tarsi dirvos atgaivintoja – iš gilesnių sluoksnių iškelia mineralus ir juos atiduoda paviršiui, kur juos lengvai pasisavina kiti augalai. Be to, jos šaknys padeda išlaikyti žemę purią, todėl po lietaus vanduo nesusistovi, o vasarą neišdžiūsta taip greitai.
Net prieskoniniai augalai, tokie kaip čiobreliai, bazilikai, rozmarinai ar raudonėliai, šalia kraujažolės atrodo stipresni, aromatingesni ir mažiau puolami kenkėjų. Kraujažolė kvapas ir žiedai traukia bites, kamanes bei boružes, tad šalia jos pasodinti augalai sulaukia daugiau apdulkintojų ir natūralios apsaugos.
Vaismedžiams ji taip pat naudinga. Ypač obelims ar slyvoms, kurių šaknys mėgsta gyvą, mikroorganizmais turtingą žemę. Aplink medžių kamienus pasodinta kraujažolė padeda sulaikyti drėgmę, o rudenį nuvytusi tampa puikiu mulčiumi.
Svarbu tik prižiūrėti, kad kraujažolė neperaugtų kitų augalų. Ji greitai plinta šaknimis, todėl geriausia jai skirti vietos daržo pakraščiuose arba tarp eilučių, kur netrukdys kitiems. Tinkamai prižiūrima ji tampa ilgalaike sąjungininke, kuri tyliai, bet veiksmingai stiprina visą sodą.
Klaidos gali pakenkti dirvai
Kraujažolė naudinga, bet jeigu leidžiama jai plisti nekontroliuojamai, gali tapti problema. Ji sparčiai dauginasi šaknimis ir sėklomis, todėl gali užgožti silpnesnius augalus.
Jei nori, kad ji dirvai duotų naudos, o ne vargo, ją reikia prižiūrėti. Kartkartėmis patrumpinti, neleisti per daug išsiplėsti. Nupjauta žolė puikiai tinka kompostui ar mulčiui, tad niekas nenueis veltui.
Laikant pusiausvyrą, kraujažolė išlieka naudingu pagalbininku, o ne piktžole.
Išvada
Kraujažolė dirvai veikia tarsi gyvas trąšų fabrikas – praturtina žemę, skatina augalus augti ir pritraukia vabzdžius, kurių reikia derliui. Ji paprasta, nereikli ir naudinga visam sodui.
Užtenka kelių augalų, kad dirva atsigautų be chemijos. Tinkamai prižiūrima kraujalakė tampa sąjungininke, kuri tyliai dirba savo darbą – gerina žemę ir stiprina viską, kas joje auga.