Kartais užtenka vieno prisilietimo prie rozmarino šakelės, kad kvapas užpildytų visą virtuvę. Tas aromatas toks ryškus, kad iškart norisi, jog augalas augtų didelis, pilnas ir tvirtas. Tačiau ne kiekvienas rozmarinas iš karto tampa vešlus.
Jei jis auga aukštyn, bet ne į šonus, šakelės ilgėja, o vidus lieka plikas. Tai ženklas, kad augalui trūksta kelių paprastų dalykų, kurie skatina naujų ataugų formavimą. Kai jie suderinami, augimas pasikeičia labai greitai.
Tada rozmarinas ima šakotis nuo pat pagrindo, o visa forma tampa tvarkinga ir pilna. Tokiu būdu po truputį formuojasi tankus rozmarino krūmas, kuris džiugina ir akį, ir kvapą. Būtent į tai šiandien ir pasigilinsime.
Rozmarinas auga kitaip, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio
Rozmarinas savo prigimtimi yra medėjantis augalas, todėl laikui bėgant apatinės šakelės sumažina lapelių kiekį. Tai natūralu, nes senesnės vietos daugiau nebeaugina naujų ataugų. Augimas persikelia į viršų, o šonai lieka tuštesni.
Būtent todėl jaunos šakelės yra vertingiausios. Jos lankstesnės, greitai reaguoja į šviesą ir kirpimą, o iš jų formuojasi visas augalo tankis. Kai rozmariną supranti kaip mažą medelį, o ne tik žolelę virtuvei, lengviau pastebėti, kur jam trūksta vietos naujai ataugai.
Be tinkamos priežiūros rozmarinas dažnai auga į vieną pusę, tampa ilgas ir netenka žalumo viduryje. Bet vos tik gauną reikiamą šviesą ir švelnų kirpimą, jis pradeda šakotis kur kas tolygiau. Tada augalas grįžta į tą vešlų pavidalą, kurį visi norime matyti.
Jaunas ir stiprus augalas formuojasi daug greičiau
Pats lengviausias kelias į vešlų rozmariną prasideda nuo sveiko, jauno daigo. Toks augalas greitai reaguoja į šviesą, kirpimą ir naujas sąlygas. Jis lengviau išaugina šonines ataugas, kurios vėliau suformuoja pilnesnę formą.
Renkantis daigą verta atkreipti dėmesį, kad jis turėtų kelias šakeles iš apačios. Viena aukšta, plona šakelė virsta ilgu kuolu, o ne tvirtu krūmu. Keli šoniniai ūgliai leidžia augalui šakotis nuo pat pradžių ir augti tolygiau.
Svarbu, kad šaknys nebūtų susisukusios į kamuolį. Kai vazonas per mažas, augalas sulėtina augimą ir nebeformuoja naujų pumpurų. Persodintas į tinkamą vietą jis atsigauna greitai ir vėl pradeda augti į šonus.
Šviesa yra pagrindas, nuo kurio priklauso visas rozmarino tankis
Rozmarinas labai mėgsta šviesą, todėl kuo šviesesnė vieta, tuo stipresnės jo šakelės. Jei šviesos mažai, jis linksta į vieną pusę ir greitai ištįsta. Tada iš apačios lieka mažiau žalumos ir augalas praranda formą.
Lauke jam geriausiai sekasi vietose, kur saulė laikosi didžiąją dienos dalį. Kuo ilgiau jis gauna tiesiogines saulės valandas, tuo greičiau pradeda leisti naujus ūglius. Tai tiesiogiai didina jo pilnumą.
Jei rozmarinas laikomas namuose, puikiai tinka palangė į pietų pusę. Jeigu tokios galimybės nėra, lengvai padeda papildomas apšvietimas. Šviesos trūkumas dažniausiai ir yra priežastis, kodėl rozmarinas auga aukštas, bet ne tankus.
Tinkamas dirvožemis leidžia rozmarinui augti tvirčiau
Rozmarinui reikia lengvos, vandeniui laidžios žemės, nes šaknys nemėgsta užsistovėjusios drėgmės. Jei žemė sunki ir šlapia, augalas auga silpnai ir neformuoja naujų ataugų. Tokiu atveju jis greitai praranda savo formą ir tampa skurdus.
Geriausiai tinka mišinys, kuriame yra purios žemės, šiek tiek smėlio ar perlito ir nedidelis kiekis komposto. Toks derinys išlaiko drėgmę, bet jos neperlaiko. Rozmarinas tuomet auga lengviau, šaknys kvėpuoja, o šakelės stiprėja.
Jei žemė rūgšti, ją galima subalansuoti vos trupučiu pelenų ar smulkintų kiaušinio lukštų. Tai padeda išlaikyti tinkamą pH ir skatina stabilesnį augimą. Kai šaknys jaučiasi gerai, visas augalas tirštėja greičiau.
Kirpimas padeda rozmarinui šakotis į šonus
Kai rozmarinui patrumpinamos viršūnės, jis pradeda leisti naujus ūglius žemiau kirpimo vietos. Taip augalas ima augti ne tik į viršų, bet ir į šonus. Būtent šis procesas ir leidžia jam tankėti.
Geriausia kirpti jaunus, žalius ūglius. Jie lankstūs, greitai reaguoja ir iš jų lengvai susiformuoja naujos ataugos. Medėjusi dalis atsinaujina lėčiau, todėl ją geriau palikti ramybėje.
Tvarkyti verta po truputį. Keli mažesni kirpimai augalui daug naudingesni nei vienas didelis. Toks būdas leidžia rozmarinui stiprėti be streso ir gražiai formuoti tankią, vešlią išvaizdą.
Rozmarinas jautrus drėgmei, todėl laistymas turi būti saikingas
Rozmarinas geriausiai auga tada, kai žemė spėja pradžiūti tarp laistymų. Jei drėgmės per daug, šaknys pradeda silpti, o šakelės praranda tvirtumą. Tuomet augalas nebeformuoja naujų ataugų ir tampa skurdus.
Laistyti verta tada, kai viršutinis žemės sluoksnis jau sausas. Vandens turi būti tiek, kad jis pratekėtų per visą vazoną, bet lėkštelėje neužsistovėtų. Rozmarinas labai nemėgsta stovinčio vandens.
Sausame ore galima palaistyti šiek tiek dažniau, o drėgnesnėje aplinkoje rečiau. Augalas aiškiai rodo, kada jam per daug, lapeliai linksta arba gelsta. Kai drėgmė subalansuota, rozmarinas išaugina daug tvirtų šakelių.
Trąšų jam reikia nedaug, kad augtų tvirtai ir neištįstų
Rozmarinas natūraliai auga skurdžioje žemėje, todėl stipraus tręšimo jam nereikia. Kai maisto per daug, šakelės tampa minkštos, greitai ištįsta ir praranda savo tvirtumą. Tokiu atveju augalas nebėra kompaktiškas.
Geriausia rinktis lengvą, subalansuotą trąšą ir ją naudoti saikingai. Pakanka pamaitinti pavasarį ir dar kartą vasaros pradžioje. Per didelis trąšų kiekis dažniausiai padaro daugiau žalos nei naudos.
Jei rozmarinas auga itin lengvoje žemėje, galima įmaišyti šiek tiek komposto. Tai suteikia augalui pastovesnio maisto ir padeda jam augti tolygiau. Tokiu būdu rozmarinas lengviau formuoja šakas ir išlaiko tvarkingą formą.
Persodinimas padeda augalui atsinaujinti ir augti tolygiau
Rozmarinas mėgsta, kai šaknys turi šiek tiek vietos, bet ne per daug. Jei vazonas tampa ankštas, augimas lėtėja ir naujų ūglių atsiranda mažiau. Tada augalas pradeda stiebtis į viršų, o šonai lieka tuštesni.
Persodinti verta kas porą metų, pasirenkant vos didesnį vazoną. Nauja žemė suteikia oro ir vietos šaknims, todėl rozmarinas greičiau atsinaujina. Po persodinimo naudinga šiek tiek patrumpinti viršūnes, kad augimas būtų tolygesnis.
Jei rozmarinas auga lysvėje, užtenka palengvinti viršutinį žemės sluoksnį ir įmaišyti šiek tiek purios žemės. Tai suteikia daugiau oro šaknims ir padeda formuotis sveikesnei struktūrai. Po tokio atnaujinimo augalas greitai pradeda tankėti.
Išvada
Rozmarinas tankėja tada, kai jam suteikiamos tinkamos sąlygos: daug šviesos, lengva žemė, saikingas laistymas ir švelnus kirpimas. Tokia priežiūra skatina augimą į šonus, o ne tik į viršų, todėl forma tampa pilnesnė ir tvarkingesnė. Net ir plonesnis augalas su laiku atsigauna, jei šaknys turi oro, o viršūnės reguliariai trumpinamos.
Kai rozmarinas gauna reikiamą dėmesį, jis auga tolygiai ir atrodo kur kas vešliau. Augalas atsidėkoja naujomis šakelėmis, intensyvesniu aromatu ir gražia, kompaktiška forma. Tokia priežiūra leidžia mėgautis augalu ilgai ir be didelių pastangų.