Rudenį sodininkų galvose sukasi tik vienas klausimas: ar jau laikas dengti rožes, ar dar palaukti? Šiemet šis ginčas įkaito kaip reta, nes vienuose kiemuose krūmai dar žali ir pilni žiedų, o kituose – jau paspaudė šalnos.
Dalis žmonių sako, kad rožių dengimas reikalingas kuo anksčiau, nes stiprūs lietūs silpnina ūglius. Kiti tikina, kad skubėti nevalia ir rožės pačios parodo, kada joms reikia šiltesnio globos sluoksnio. Ir išties, vaikštant po sodus matyti skirtingi vaizdai, vienur dar švelniai kvepia žiedai, kitur jų nebėra nė vieno.
Ši tema svarbi ne tik dėl grožio. Teisingas rožių dengimas lemia, kaip krūmai peržiemos ir kaip vešliai žydės kitą sezoną. Todėl natūralu, kad žmonės dalijasi patirtimi, ginčijasi ir ieško atsakymų, kurie veiktų būtent Lietuvos klimatui.
Skirtingos patirtys formuoja dvi stovyklas
Kiekviename kieme rožės elgiasi savaip, todėl nenuostabu, kad sodininkai pasidalijo į dvi aiškias stovyklas. Vieni žiūri į dangų ir sako, kad rožių dengimas būtinas vos prasidėjus šaltesniems lietums. Jie pastebi, kad vandens perteklius silpnina jaunus ūglius, o nuolat drėgna žemė skatina ligas. Tad jų logika paprasta: uždengti, reiškia apsaugoti.
Kita stovykla laikosi priešingo požiūrio. Pasak jų, rožės dar žydi ir turi pakankamai jėgų, todėl ankstyvas rožių dengimas tik pridarytų bėdų. Kol žemė nepajuto rimtesnio šalčio, po danga gali apsigyventi pelės, o drėgmė užsilaiko per ilgai. Jie laukia pirmo -5 °C šaltuko ir tik tada griebia eglės šakeles ar kitą natūralią apsaugą.
Įdomu, kad yra ir trečioji mažesnė grupė, kurie apskritai niekada nedengia rožių. Jų argumentas paprastas: stiprios, gerai įsišaknijusios veislės atlaiko iki -10 °C be jokių papildomų pastangų. Jie stebi krūmus, mato, kad lapai vis dar žali, ir leidžia augalui pačiam susireguliuoti žiemojimo ritmą.
Kada rožių dengimas iš tiesų tampa būtinas
Kad ir kiek būtų nuomonių, gamta vis tiek sudėlioja savas taisykles. Sodininkai, ilgus metus prižiūrintys rožynus, pastebi vieną patikimą ženklą: rožių dengimas prasmingas tik tada, kai naktimis stabiliai krinta žemiau nulio ir bent kelias dienas laikosi apie -5 °C. Toks šaltis sustabdo aktyvų augalo augimą ir paruošia jį ramybės laikotarpiui.
Prieš šį momentą rožės paprastai dar žaliuoja, o šiltesnėse vietose net žydi. Tada dengti nėra prasmės, nes po danga kaupsis šiluma ir drėgmė, o tai gali sukelti ūglių minkštėjimą. Dauguma patyrusių augintojų iš savo kiemo mato, kad rožės pačios rodo pasirengimą – lapai tamsėja, žiedai sunyksta, šakos sustandėja.
Kai kurie sodininkai uždengia anksčiau vien dėl gausių rudens liūčių. Jei sklypas drėgnas, vanduo laikosi prie šaknų, o vėjas dar labiau vargina krūmą. Tokiu atveju ankstyvesnis rožių dengimas gali praversti, bet tam dažniausiai tinka tik lengva apsauga – eglės šakelės, kurios leidžia orui cirkuliuoti.
Kuo dengti rožes ir kokias klaidas daro daugelis
Tinkama medžiaga gali nulemti, kaip rožės peržiemos. Patyrę augintojai dažniausiai renkasi paprastą, patikimą sprendimą, eglės šakeles. Jos leidžia orui cirkuliuoti, neužspaudžia krūmo ir neleidžia kauptis drėgmei. Toks rožių dengimas saugo nuo šalčio, bet neperšildo.
Kitas variantas, speciali agrodanga. Ji tinka vėjuotoms vietoms, kur rožės greitai išdžiūsta arba nuolat linguoja. Svarbu ją uždėti tik tada, kai žemė jau pašalus. Kitaip po danga susikaupia šiluma ir iššaukia ankstyvą pumpurų brinkimą.
Daug sodininkų perspėja vengti plastiko. Po juo viskas per greitai sudrėksta, o tokia drėgmė žiemą tampa tikru pavojumi. Plastikas tinka tik trumpam, laikinam uždengimui per liūtį, bet ne ilgam sezonui.
Kai kurie žmonės dengia ir nuo lietaus, jei krūmas stovi žemesnėje, drėgnoje vietoje. Tokiu atveju naudojamos lengvos, kvėpuojančios medžiagos. Svarbiausia, kad rožių dengimas neleistų vandeniui stovėti aplink šaknis.
Kaip paruošti rožes prieš dengiant
Rožės žiemoja geriau, kai prieš dengimą šiek tiek apraminamos. Tai nereiškia kirpti ar formuoti. Užtenka sustabdyti tręšimą ir nebeleisti augalui leisti naujų ūglių. Taip rožių dengimas tampa saugesnis.
Lapai gali likti ant krūmo, jei jie sveiki. Svarbiau apžiūrėti pagrindą, ar nėra supuvusių vietų, ar vanduo nesilaiko prie šaknų. Jei ten šlapia, verta pakelti žemę arba padėti lengvą mulčio sluoksnį.
Kai kurie sodininkai dar šiek tiek prilenkia ilgesnes šakas, bet tik tada, kai jos sustandėja nuo šalčio. Tai padeda dangoje išlaikyti tvarkingą formą.
Svarbiausia, kad prieš dengiant rožė būtų sausa. Šlapias krūmas po danga per greitai pradeda kaisti ir pūti, todėl trumpas laukimas sausesnei dienai kartais lemia visą žiemą.
Išvada
Rožynai niekada nebūna vienodi, todėl ir požiūriai į rožių dengimas skiriasi. Vienam kiemui tinka greitesnė apsauga nuo lietaus, kitame krūmai dar žali ir pilni jėgos. Svarbu stebėti, kas vyksta pačiame sode, o ne vadovautis data kalendoriuje.
Kai naktimis laikosi keli laipsniai šalčio, rožė nurimsta ir pasiruošia žiemai. Tada rožių dengimas tampa prasmingas. Iki tol verta leisti augalui pačiam sustiprėti. Tai duoda tvirtesnį startą pavasariui.
Lengvos medžiagos, sausas krūmas ir nedidelis atidumas dažniausiai duoda gerą rezultatą. Rožės atsilygina gražiu žydėjimu, jei gauna tiek apsaugos, kiek joms reikia, bet ne daugiau.