Patyrę daržininkai rudenį nesustoja, jie sėja net tada, kai lysvės jau apsitraukia šalna. Žiemos sėja leidžia žalumynams startuoti kur kas anksčiau ir duoti derlių tada, kai kiti dar tik ruošiasi pavasario darbams.
Tokia taktika išnaudoja natūralią žiemos vėsą, kuri sėkloms suteikia stiprybės ir prailgina dygimo laiką. O kai ateina pirmos šiltesnės dienos, žalumynai šoka į priekį be jokio delsimo.
Todėl vis daugiau žmonių domisi, kaip šis metodas veikia ir kodėl duoda tokį ankstyvą rezultatą.
Kodėl žiemos sėja tokia naudinga
Žiemos sėja turi savų privalumų, kurių nepastebi tie, kurie viską daro tik pavasarį. Sėklos, gulėdamos šaltoje žemėje, natūraliai subręsta ir įgauna daugiau jėgos. Tai vadinama natūraliu grūdinimu, ir būtent dėl jo pavasarį daigai startuoja greičiau.
Kitas didelis pliusas tas, kad pavasarį nereikia skubėti. Kai aplinkui visi bėgioja su kastuvais ir laistytuvais, žiemos sėja jau būna atlikta. Daržininkams lieka tik stebėti, kaip šiltėjantis oras pažadina pirmuosius lapelius.
Derliaus laikas taip pat maloniai nustebina. Žalumynai sužaliuoja daug anksčiau, nes jiems nereikia laukti palankių sąlygų, jie jau paruošti. Dažniausiai pirmi lapeliai pasirodo balandį, kai pavasario daržai dar tik bunda.
Kada sėti skirtingus žalumynus
Kiekvienas augalas turi savo ritmą, todėl žiemos sėja nevyksta vienu metu. Špinatai mėgsta vėsesnę žemę, todėl jiems tinkamiausias metas prasideda tada, kai šalnos tampa pastovios. Taip jie saugiai peržiemoja ir greitai atgyja vos tik pasirodo saulė.
Salotoms reikia šiek tiek ankstesnio starto. Jos geriausiai jaučiasi, kai sėjamos iki spalio pabaigos ar pat pirmų lapkričio dienų. Tokiu metu žemė dar nėra sustingusi, bet jau pakankamai atvėsusi, kad sėklos neišdygtų per greitai.
Krapams reikia kiek žemesnės temperatūros. Jie sėkmingai peržiemoja tada, kai dienomis nepakyla virš vieno laipsnio šilumos. Jei oras dar gali sušilti, sėklos gali pabusti per anksti, todėl trumpos šalnos jiems tampa patogiu signalu.
Kalendros ir pipirnės yra pačios ištvermingiausios. Jos atlaiko net stipresnes žiemos naktis ir nesibaimina iki dešimties laipsnių šalčio. Dėl šios savybės jos puikiai tinka žmonėms, kurie nori kuo paprastesnio žiemos sėjos varianto.
Kaip sėti, kad žalumynai tikrai peržiemotų
Žiemos sėja turi kelias taisykles, kurios padeda išvengti ankstyvo dygimo ir apsaugoti sėklas nuo šalčio. Pirmiausia svarbu nenaudoti vandens. Jei po pasėjimo palaistysime lysvę, drėgmė pažadins sėklas ir jos sudygs per anksti. Kai ateis tikras šaltis, jos paprasčiausiai žus.
Sėklų nereikia slėpti giliai. Geriausia jas išsklaidyti paviršiuje ir uždengti plonu sauso komposto ar žemės sluoksniu. Tokia danga apsaugo nuo vėjo ir paukščių, bet neleidžia dirvai pradėti šilti. Sėklos taip išbūna ramybėje iki pavasario.
Dažnai naudinga pasėti šiek tiek tankiau nei pavasarį. Žiemos metu dalis sėklų gali prarasti daigumą, todėl tankesnis sėjimas leidžia gauti pakankamą kiekį stiprių daigų. Pavasarį tiesiog praretinsite ir paliksite pačius tvirčiausius.
Svarbu pasirūpinti ir lysvės vieta. Geriausiai tinka pakeltos ar lengvesnės žemės lysvės, kur vanduo neužsistovi. Jei dirva per drėgna, sėklos gali suirti dar nepasiekus pavasario. Tvarkingas, sausas paviršius yra didelis privalumas.
Išvada
Žiemos sėja suteikia aiškų pranašumą tiems, kurie mėgsta ankstyvą derlių ir nori išnaudoti kiekvieną sezoną iki galo. Sėklos, peržiemojusios šaltoje žemėje, pavasarį startuoja greičiau ir būna tvirtesnės. Tai leidžia mėgautis šviežiais žalumynais tada, kai kiti dar tik pradeda planuoti darbus.
Dar vienas pliusas, mažiau skubos pavasarį. Visi darbai išsidalina natūraliai, o lysvė pradeda žaliuoti be didelių pastangų. Net jei dalis sėklų žiemą žūva, likusios sudygsta stiprios ir duoda gražų derlių.
Tinkamai parinkta vieta, sausas paviršius ir teisingas laikas yra tie paprasti dalykai, kurie lemia sėkmę. Kai laikomasi šių taisyklių, žiemos sėja tampa patikimu metodu, kurį patyrę daržininkai naudoja kiekvienais metais.