Žiemą ant žemės ar stiebų atsirandantis baltas apnašas daugeliui kelia nerimą. Iš pradžių jis vos matomas, bet greitai išplinta ir augalas pradeda silpti. Taip pasireiškia augalu pelesis ziema.
Pelėsis lengvai atsiranda, kai dirva drėgna, o oras patalpoje sausas ir šiltas. Paviršius negauna oro, todėl grybelis įsitvirtina labai greitai. Augalas atrodo pavargęs, nors priežiūra nepakitusi.
Laimei, yra paprastas natūralus tirpalas, kuris sustabdo plitimą ir leidžia žemei atsigauti. Jis veikia švelniai, todėl tinka net jautriems augalams.
Pelėsis atsiranda iš ten, kur augalas mažiausiai tikisi
Pelėsis dažniausiai prasideda nuo viršutinio dirvos sluoksnio. Ten kaupiasi drėgmė, kuri nespėja išgaruoti, ypač kai kambaryje šilta nuo radiatorių. Paviršius tampa puikia vieta grybeliui įsitvirtinti, todėl augalas pradeda silpti net tada, kai laistoma saikingai.
Augalai žiemą sunaudoja mažiau vandens, todėl dirva lieka drėgna ilgiau. Kai jos viršus negauna oro, pradeda formuotis baltas apnašas. Tai pirmas ženklas, kad šaknys nebegali kvėpuoti laisvai.
Kai tik pelėsis pastebimas, svarbu reaguoti greitai. Net nedidelis kiekis rodo, kad aplinka tapo per drėgna, o žemė reikalauja daugiau oro ir lengvesnių sąlygų.
Šiltas oras iš apačios sukuria idealias sąlygas pelėsiui
Žiemą radiatoriai džiovina orą, bet šiluma kyla į viršų tiesiai pro vazonus. Apačia įkaista labiau nei reikia, o viršus lieka drėgnas ir vėsesnis. Būtent tokios sąlygos skatina augalu pelesis ziema plisti greičiau.
Kai dirvos temperatūra skiriasi nuo kambario oro, paviršiuje susidaro kondensatas. Jis nusėda plonu sluoksniu, todėl dirva atrodo tarsi šlapia. Pelėsis tai išnaudoja ir pradeda augti net tada, kai laistoma labai retai.
Augalo būklė keičiasi greitai: lapai tampa blankesni, žemė atrodo tamsesnė, o paviršius dengiasi balkšvu sluoksniu. Užtenka atitraukti vazoną keliais centimetrais nuo šilumos šaltinio, kad situacija taptų stabilesnė.
Žiemą tampa nematomu pelėsio startu
Žiemą augalai išgeria daug mažiau vandens, todėl net įprastas laistymas gali tapti perteklinis. Dirva lieka šlapia ilgiau, o paviršius nebespėja pradžiūti. Tada augalu pelesis ziema atsiranda visai natūraliai, nors atrodo, kad vandens pilama nedaug.
Perlaistyta žemė praranda purumą. Joje sumažėja oro tarpai, todėl šaknys negauna pakankamai deguonies. Tai lėtina augimą ir leidžia grybeliui plisti be jokio pasipriešinimo. Tokiu metu pelėsis formuojasi greičiau nei vasarą.
Kai laistymas sumažinamas ir dirva paliekama pradžiūti, paviršius tampa sausesnis ir pelėsio plitimas sustoja. Tai vienas pirmųjų žingsnių, kurie duoda akivaizdų rezultatą.
Sustingusi dirva neįleidžia oro ir skatina pelėsį
Žiemą dirvos paviršius greitai susispaudžia, ypač kai drėgmė išgaruoja nelygiai. Toks sluoksnis nebeleidžia orui patekti į gilesnes vietas. Kai žemė praranda purumą, augalu pelesis ziema ima plisti dar greičiau, nes paviršius tampa idealia terpe grybeliui augti.
Šaknys tokiomis sąlygomis pradeda silpti. Jos nebegali judėti laisvai, todėl praranda dalį funkcijų. Tai matyt iš lėtesnio augalo ritmo, blankesnių lapų ir drėgmės, kuri laikosi paviršiuje ilgiau nei turėtų.
Lengvas purenimas keičia situaciją akimirksniu. Paviršiaus sluoksnis tampa laisvesnis, oras patenka giliau, o drėgmė pasiskirsto tolygiau. Tai vienas paprasčiausių būdų sustabdyti pelėsį, kol jis dar neįsisiūbavo.
Natūralus tirpalas sustabdo plitimą ir atgaivina žemę
Pelėsį galima suvaldyti greičiau, nei atrodo. Paprastas tirpalas iš vandens ir maistinės sodos švelniai dezinfekuoja paviršių ir sustabdo grybelio plitimą. Jis veikia lėtai, bet pakankamai stipriai, kad žemė vėl taptų saugi augalui. Dėl to augalu pelesis ziema pradeda trauktis, o paviršius pamažu šviesėja.
Toks tirpalas nepažeidžia šaknų ir nesukelia streso augalui. Jis tiesiog neutralizuoja pelėsio sluoksnį, todėl žemė vėl kvėpuoja. Po kelių dienų matyti, kad paviršius tampa sausesnis, o baltas apnašas nyksta.
Svarbu tirpalą naudoti saikingai. Užtenka lengvai apipurkšti viršutinį sluoksnį arba vos sudrėkinti paviršių. Kai dirva atgauna purumą ir išdžiūva tolygiau, pelėsis nebeturi sąlygų grįžti.
Išvada
Pelėsis žiemą atsiranda daug greičiau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Sausas kambario oras, radiatorių šiluma ir lėčiau džiūstanti žemė sudaro sąlygas, kurioms augalai neprisitaiko. Dėl to paviršiuje formuojasi balkšvas sluoksnis, augalas ima silpti ir atrodo praradęs jėgą.
Kai aplinka tampa stabilesnė, pelėsio plitimas sustoja. Mažesnis laistymas, lengvas paviršiaus purenimas ir natūralus soda bei vandeniu pagamintas tirpalas greitai grąžina augalui ramybę. Net žiemą žemė gali būti puri ir švari, jei gauna oro ir nesilaiko perteklinės drėgmės.
Stebint dirvos spalvą ir paviršiaus būklę galima suprasti, kada pelėsis tik pradeda formuotis ir sustabdyti jį pačiu laiku. Tai paprastas būdas išlaikyti sveikus augalus iki pavasario.