Rytas prasideda ne nuo kavos, o nuo sprendimų, kurie tyliai nulemia visą dieną. Vienas iš jų – kada pirmą kartą atsisėdama prie stalo. Nors dažnai kalbama apie tai, ką valgyti, pusryčių laikas neretai lieka antrame plane, nors būtent jis daro didelę įtaką savijautai.
Dietologai vis garsiau kartoja, kad rytinis valgymas veikia ne tik energiją, bet ir širdies sveikatą. Ypač tiems, kurie turi padidėjusį cholesterolio lygį arba nori jo išvengti ateityje.
Pusryčių laikas formuoja dienos ritmą
Organizmas ryte pabunda ne iš karto. Hormonų sistema, virškinimas ir cukraus kiekio reguliavimas pradeda veikti palaipsniui.
Ankstyvas pusryčių laikas padeda kūnui greičiau pereiti į aktyvią būseną. Tai leidžia stabilizuoti energiją ir išvengti staigių alkio bangų vėliau.
Kai pusryčiai nukeliami per toli, organizmas ilgiau išlieka streso režime, o tai gali paveikti ir cholesterolio apykaitą.
Kodėl dietologai siūlo nevėluoti pusryčiauti
Mitybos specialistų pastebėjimai sutampa su tyrimais. Žmonės, kurie valgo ryte, dažniau išlaiko pastovesnį valgymo ritmą visą dieną.
Ankstesnis pusryčių laikas siejamas su mažesniu blogojo cholesterolio kiekiu kraujyje. Taip pat pastebima, kad tokie žmonės rečiau persivalgo vakare.
Tai nereiškia, kad visi turi keltis labai anksti. Svarbiau ne konkretus laikrodis, o tarpas nuo pabudimo.
Kada pusryčių laikas laikomas palankiausiu
Dietologų nuomonė gana vieninga. Geriausia pavalgyti per pirmąsias dvi valandas po atsikėlimo.
Toks laikas padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir palaikyti širdies darbą. Organizmas gauna signalą, kad energijos netrūks, todėl mažėja streso hormonų aktyvumas.
Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems rūpi cholesterolio kontrolė.
Ryšys tarp pusryčių ir cholesterolio
Cholesterolio lygis priklauso ne tik nuo riebalų kiekio maiste. Didelę reikšmę turi ir valgymo režimas.
Praleisti pusryčiai dažnai veda prie didesnių porcijų vėliau. Tai gali skatinti per didelį sočiųjų riebalų ir cukraus suvartojimą.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie pusryčiauja bent kelis kartus per savaitę, rečiau susiduria su širdies ligomis.
Ką ryte renkasi tie, kurių rodikliai geresni
Svarbu ne tik pusryčių laikas, bet ir turinys. Ryte dažniau pasirenkamas lengvesnis, maistingesnis maistas.
Dažniausiai tai būna:
- Vaisiai ir uogos
- pilno grūdo produktai
- Avižos ar košės
- Riešutai ir sėklos
Tokie pasirinkimai padeda sumažinti cholesterolio pasisavinimą ir palaikyti sotumą ilgesniam laikui.
Kodėl augalinis maistas ryte ypač naudingas
Augalinės kilmės produktai turi tirpių skaidulų. Jos padeda surišti cholesterolį virškinimo trakte ir pašalinti jį iš organizmo.
Ryte organizmas ypač jautriai reaguoja į tai, ką gauna. Todėl toks pasirinkimas gali turėti didesnį poveikį nei tas pats maistas vėliau dieną.
Pusryčių laikas kartu su augaline sudėtimi tampa stipriu deriniu širdžiai.
Ko geriau vengti ryte
Saldūs kepiniai, spurgos ar labai perdirbti produktai dažnai atrodo patrauklūs skubant. Tačiau jie gali sukelti staigius cukraus šuolius.
Tokie pusryčiai dažnai lemia greitesnį alkį ir didesnį norą užkandžiauti. Net jei cukrus tiesiogiai nekelia cholesterolio, sotieji riebalai dažnai būna paslėpti būtent tokiuose produktuose.
Ilgainiui tai gali turėti neigiamą poveikį kraujo rodikliams.
Kodėl pusryčių praleidimas dažnai atsisuka priešingai
Dalis žmonių mano, kad nevalgymas ryte padeda sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį. Praktikoje dažnai nutinka priešingai.
Alkis kaupiasi, o vakare sunkiau kontroliuoti porcijas. Tokiu atveju organizmas gauna daugiau energijos tada, kai jos jau nebereikia.
Reguliarus pusryčių laikas padeda išvengti šio ciklo ir palaikyti stabilesnį režimą.
Išvada
Rytinis valgymas nėra smulkmena. Pusryčių laikas daro tiesioginę įtaką energijai, valgymo įpročiams ir širdies sveikatai.
Ankstesni, subalansuoti pusryčiai padeda kūnui dirbti ramiau ir efektyviau visą dieną. Tai paprastas įprotis, kuris gali turėti didesnį poveikį, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.