Katė gali būti šeimos dalis, bet čiaudulys, perštinčios akys ar užgulusi nosis greitai primena, kad organizmas galvoja kitaip. Alergija katėms namuose dažnai užklumpa net tuos, kurie gyvūnus myli nuo vaikystės. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad reikia rinktis tarp sveikatos ir augintinio.
Didžioji dalis simptomų kyla ne dėl pačios katės, o dėl nematomų dalykų aplinkoje. Supratus, kas iš tiesų sukelia reakcijas, galima gana smarkiai sumažinti alergenų kiekį kasdienėje erdvėje.
Alergija katėms namuose prasideda nuo baltymo, o ne nuo kailio
Pagrindinis alergijos kaltininkas yra baltymas Fel d 1. Jis randamas katės seilėse, šlapime ir odoje. Kai katė prausiasi, baltymas patenka ant kailio, o vėliau pasklinda po visus namus.
Svarbu suprasti, kad kailio ilgis čia neturi lemiamos reikšmės. Trumpaplaukės katės gali sukelti lygiai tokias pačias reakcijas kaip ir ilgaplaukės. Alergenai prilimpa prie baldų, drabužių, kilimų ir ilgai išlieka ore.
Tvarkymasis daro didesnį poveikį nei atrodo
Reguliarus, bet kryptingas tvarkymasis gali stipriai pakeisti savijautą. Ne kiekis, o būdas čia svarbiausias. Sausas dulkių šlavimas dažnai tik pakelia alergenus į orą, o ne juos pašalina.
Didžiausią naudą duoda šie veiksmai:
- dulkių siurblys su HEPA filtru bent du kartus per savaitę
- drėgnas grindų ir paviršių valymas
- sunkias užuolaidas pakeisti lengvai skalbiamomis
- minkštus baldus periodiškai valyti garais
Patalynę verta skalbti karštame vandenyje, nes būtent miego vietoje alergenai kaupiasi ypač greitai.
Katės priežiūra tiesiogiai veikia simptomus
Nors ne visiems tai patogu, katės higiena turi didelę reikšmę. Reguliarus šukavimas padeda pašalinti pleiskanas ir negyvą kailį dar prieš jiems pasklindant ore.
Maudymas kartą per savaitę ar rečiau gali sumažinti alergenų kiekį ant kailio. Jei katė vandens netoleruoja, padeda specialios drėgnos servetėlės gyvūnams. Geriausia, kad šias procedūras atliktų žmogus, kuris pats nejaučia alerginių reakcijų.
Erdvės paskirstymas palengvina kasdienybę
Ne visi namai turi būti vienodai atviri augintiniui. Vienas paprasčiausių, bet veiksmingų sprendimų – miegamasis be katės. Tai leidžia organizmui bent naktį pailsėti nuo alergenų poveikio.
Papildomai naudinga:
- Oro valytuvai su HEPA filtrais dažniausiai naudojamose patalpose
- Reguliarus katės guolio ir žaislų plovimas
- Katės tualeto laikymas toliau nuo gyvenamųjų erdvių
- Gera ventiliacija, ypač mažesniuose kambariuose
Šie sprendimai veikia palaipsniui, bet jų poveikis ilgalaikis.
Drėgmė ore turi didesnę reikšmę nei manoma
Per sausas oras leidžia alergenams lengviau sklandyti. Optimalus drėgmės lygis padeda jiems greičiau nusėsti ir sumažina kvėpavimo takų dirginimą.
40–50 procentų drėgmė laikoma palankia daugumai žmonių. Tai ypač aktualu šildymo sezono metu, kai oras namuose tampa itin sausas.
Vaikai į alergenus reaguoja jautriau
Jei namuose auga vaikai, situacija reikalauja daugiau dėmesio. Jų imuninė sistema dar formuojasi, todėl reakcijos gali būti stipresnės. Rankų plovimas po kontakto su kate ir įprotis neliesti veido tampa itin svarbūs.
Jeigu simptomai vaikui stiprėja, verta pasitarti su gydytoju. Kartais prireikia ne tik aplinkos korekcijų, bet ir medicininių sprendimų.
Mityba ir smulkūs įpročiai taip pat svarbūs
Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikras kačių maistas gali sumažinti Fel d 1 kiekį seilėse. Taip pat pastebima nauda, kai gyvūno racione atsiranda omega-3 riebalų rūgščių.
Žmogui taip pat verta stebėti bendrą imuninės sistemos būklę. Pakankamas miegas, subalansuota mityba ir streso mažinimas padeda organizmui lengviau susidoroti su dirgikliais.
Išvada
Alergija katėms namuose nebūtinai reiškia nuolatinį diskomfortą ar atsisveikinimą su augintiniu. Supratus alergenų kilmę ir nuosekliai koreguojant aplinką, simptomai dažnai sumažėja iki lengvai valdomo lygio. Maži pokyčiai kasdienybėje leidžia išlaikyti ir gerą savijautą, ir ryšį su kate.