Sėdi prie užduoties, mintys šokinėja, ranka pati siekia kramtomosios gumos, nors alkio nėra. Atrodo smulkmena, bet kramtomoji guma ir smegenys dažnai susitinka būtent tokiose situacijose, kai reikia susikaupti ar nusiraminti bent trumpam. Ilgą laiką tai buvo laikoma tik įpročiu, tačiau naujesni tyrimai rodo, kad čia vyksta daugiau nei vien tik žandikaulio judesiai.
Kramtymas keičia smegenų aktyvumą
Kai žmogus pradeda kramtyti, aktyvuojami ne tik žandikaulio raumenys. Smegenys gauna pastovų, ritmišką signalą, kuris sužadina sritis, susijusias su judesiais, dėmesiu ir emocijų reguliavimu. Tai tarsi foninis triukšmas, kuris padeda palaikyti budrumą.
Neurovaizdinimo tyrimai rodo, kad kramtymas įjungia daugiau nei vieną smegenų tinklą. Aktyvumas didėja ne tik tose zonose, kurios atsakingos už patį judesį, bet ir aukštesnio lygio srityse, susijusiose su susikaupimu. Apie tokius mechanizmus plačiau rašoma neurologinius procesus apžvelgiančiuose tyrimuose, publikuojamuose Nacionalinio sveikatos instituto svetainėje: https://www.nih.gov
Svarbu tai, kad šis poveikis atsiranda greitai. Dažnas pastebi, jog vos kelios minutės kramtymo pakeičia vidinį tempą, net jei pati situacija išlieka tokia pati.
Shutterstock
Stresas mažėja, bet ne visada
Kramtomoji guma dažnai siejama su ramybe. Tyrimuose pastebėta, kad vidutinio streso metu kramtantys žmonės jaučiasi šiek tiek ramesni. Tai gali būti viešas kalbėjimas, laiko spaudimas ar užduotis, kuri reikalauja dėmesio, bet nėra kritinė.
Šis efektas nėra stiprus ar ilgalaikis. Jis labiau primena lengvą palengvėjimą, o ne tikrą nusiraminimą. Trumpalaikis streso sumažėjimas dažnai siejamas su dėmesio perjungimu, apie kurį rašo ir Harvard Health, nagrinėjanti ryšį tarp smegenų aktyvumo ir savijautos kasdienėse situacijose: https://www.health.harvard.edu
Vis dėlto labai įtemptose situacijose kramtymas dažniausiai nepadeda. Prieš rimtas medicinines procedūras ar susidūrus su neišsprendžiamomis problemomis, poveikis būna beveik nepastebimas. Tai rodo, kad kramtomoji guma ir smegenys reaguoja tik tada, kai įtampa dar valdoma.
Dėmesys sustiprėja trumpam
Vienas dažniausių pastebėjimų – geresnė koncentracija. Kramtymas gali padėti susitelkti į užduotį, ypač jei ji monotoniška. Tačiau šis poveikis nėra ilgalaikis. Vos nustojus kramtyti, smegenys grįžta į ankstesnį režimą.
Tai svarbi detalė, nes ji nuima perteklinius lūkesčius. Kramtomoji guma nėra priemonė, kuri „išmokys“ geriau susikaupti visam laikui. Ji veikiau kaip trumpas postūmis, kuris kartais praverčia, o kartais visai nepastebimas.
Atmintis nuo gumos negerėja
Nors geresnis dėmesys dažnai siejamas su geresne atmintimi, tyrimai to nepatvirtina. Žmonės, kurie kramtė gumą, neprisiminė žodžių ar istorijų geriau nei tie, kurie to nedarė.
Tai paneigia populiarų mitą, kad kramtomoji guma gali pagerinti mokymąsi. Mokslinių publikacijų apžvalgose pabrėžiama, jog trumpalaikis dėmesio suaktyvėjimas nebūtinai reiškia geresnį informacijos įsiminimą. Tokios išvados aptariamos ir PubMed duomenų bazėje: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov
Šioje vietoje atsiskleidžia tyli įtampa. Kramtymas gali padėti jaustis labiau susitelkusiam, bet tai nereiškia, kad informacija įsitvirtins ilgam.
Kodėl šis įprotis išliko tūkstančius metų
Žmonės kramtė dar gerokai anksčiau, nei atsirado spalvota guma su skoniais. Medžių sakai, dervos, natūralūs mišiniai buvo naudojami ir praktiniais, ir raminančiais tikslais. Tai rodo, kad pats kramtymo veiksmas jau seniai buvo pastebėtas kaip kažkas, kas padeda jaustis stabiliau.
Vėliau, kai kramtomoji guma tapo masiniu produktu, ji buvo pristatoma kaip būdas nusiraminti ar susitelkti. Šiandien mokslas tiesiog patikrina tai, ką žmonės jautė intuityviai, ir patvirtina dalį, bet ne viską.
Veikia ne guma, o judesys
Vienas žemiškas pastebėjimas, kuris dažnai pasikartoja, yra tai, kad poveikis jaučiamas net ir be skonio. Žmonės pastebi, jog net neutrali guma ar net kramtymas be nieko burnoje gali suteikti panašų efektą. Tai leidžia manyti, kad svarbiausia yra pats ritmiškas judesys.
Tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės vietoj gumos renkasi pieštuko sukiojimą ar kitą pasikartojantį veiksmą. Smegenims svarbu ne objektas, o pastovus signalas, kuris padeda palaikyti dėmesio lygį.
Kada verta išbandyti, o kada neverta
Kramtomoji guma gali būti naudinga tam tikromis akimirkomis. Ji tinka, kai reikia lengvo pastiprinimo, bet ne sprendimo viskam. Praktikoje žmonės dažniausiai ją renkasi tokiais atvejais:
- Dirbant prie monotoniškos užduoties
- Laukiant, kai jaučiamas lengvas nerimas
- Bandant susikoncentruoti triukšmingoje aplinkoje
Tuo tarpu labai įtemptose situacijose ar kai reikia giliai mokytis, poveikis dažniausiai būna menkas. Tai ne trūkumas, o realistiškas ribų suvokimas.
Maža pagalba, o ne stebuklas
Svarbiausia suvokti, kad kramtomoji guma ir smegenys nesukuria magiško efekto. Ji nekeičia asmenybės, nepadaro žmogaus produktyvesnio per naktį ir neišsprendžia streso priežasčių. Tačiau kaip nedidelė pagalba ji kartais veikia stebėtinai taikliai.
Kai kurie žmonės pastebi, kad kramtymas padeda „neperdegti“ per dieną. Kiti nejaučia jokio skirtumo. Abu variantai normalūs, nes smegenys reaguoja individualiai.
Kas lieka po visų tyrimų
Po visų skaičių, grafikų ir aprašymų lieka paprasta mintis. Kartais nedidelis veiksmas, kuris atrodo visiškai nereikšmingas, gali šiek tiek pakeisti savijautą. Ne dėl to, kad jis ypatingas, o todėl, kad smegenims kartais užtenka ritmo, kad būtų lengviau pabūti dabartyje.