Ryte daugelis renkasi kavą, o vakare ranka dažnai pati nuslysta prie šokolado plytelės. Abu suteikia energijos, bet pojūtis skiriasi. Šokoladas ir kava veikia ne tuo pačiu principu, nors abu laikomi tonizuojančiais produktais.
Vienas pakelia greitai ir staigiai, kitas veikia lėčiau, švelniau ir ilgiau. Skirtumas slypi ne skonyje ir ne įpročiuose, o medžiagose, kurios pasiekia nervų sistemą.
Kodėl kava smogia greitai
Kavoje dominuoja kofeinas. Jis greitai patenka į kraują ir blokuoja nuovargio signalus smegenyse. Dėl to atsiranda budrumas, aštresnis dėmesys, kartais ir vidinis skubėjimas.
Poveikis dažnai jaučiamas per kelias minutes. Tuo pačiu gali pasireikšti ir šalutiniai dalykai. Drebulys, nerimas, širdies plakimo pagreitėjimas. Kai poveikis praeina, dalis žmonių pajunta staigų energijos kritimą.
Shutterstock
Kas šokolade veikia kitaip
Šokolade pagrindinį vaidmenį atlieka teobrominas. Tai taip pat stimuliuojanti medžiaga, bet jos poveikis gerokai švelnesnis. Ji veikia lėčiau ir ne taip staigiai kaip kofeinas.
Teobrominas labiau atpalaiduoja nei spaudžia. Jis plečia kraujagysles, todėl pagerėja kraujotaka. Dėl to energija jaučiama ramiau, be aštraus šuolio.
Skirtingas poveikis kūnui
Kava dažniau sukelia įtampą, šokoladas labiau siejamas su komfortu. Tai nėra atsitiktinumas. Kofeinas labiau stimuliuoja nervų sistemą, o teobrominas veikia ir kraujotaką, ir kvėpavimo refleksus.
Dėl šios priežasties kai kurie žmonės po šokolado jaučiasi gerai net vakare, o kava tuo metu jau trukdo užmigti.
Kodėl nuo šokolado nėra staigaus kritimo
Kofeino poveikis turi aiškų piką ir kritimą. Teobrominas veikia lėčiau ir ilgiau. Energija pasiskirsto tolygiau, be staigių bangų.
Tai viena priežasčių, kodėl šokoladas retai sukelia nervingumą. Poveikis juntamas kaip lengvas pakylėjimas, o ne stūmimas į priekį.
Svarbi ir forma, kurią pasirenkame
Ne visas šokoladas veikia vienodai. Tamsus, turintis daug kakavos, turi daugiau teobromino ir mažiau cukraus. Pieniškas dažniau veikia per saldumą, o ne per pačią kakavą.
Kava taip pat skiriasi. Stipri juoda kava veiks intensyviau nei silpnesnė ar geriama su maistu. Kontekstas čia labai svarbus.
Šokoladas ir kava veikia skirtingu laiku
Ryte organizmas dažniau pasiruošęs staigesniam impulsui. Vakare jam labiau tinka švelnesnis poveikis. Dėl to šokoladas ir kava natūraliai randa skirtingas vietas dienoje.
Vienas labiau tinka pradžiai, kitas pabaigai. Tai nereiškia, kad taip turi būti visiems, bet daugeliui kūnas pats parodo, kas jam tinka.
Kodėl šokoladas dažnai siejamas su gera nuotaika
Šokolade esančios medžiagos skatina malonumo hormonų išsiskyrimą. Prie to prisideda ir riebalai, ir aromatas, ir lėtesnis veikimas.
Tai labiau emocinis, o ne funkcinis stimuliavimas. Kava dažniau geriama tam, kad padarytume, šokoladas tam, kad jaustumėmės.
Ar verta rinktis vieną vietoj kito
Tai ne pasirinkimas tarp gero ir blogo. Tai pasirinkimas pagal situaciją. Jei reikia greito susikaupimo, kava veikia tiesiai. Jei norisi švelnaus pakilimo be įtampos, šokoladas dažnai pasiteisina.
Svarbu stebėti savo pojūčius. Vieniems kava tinka bet kada, kitiems ji per stipri. Tas pats galioja ir šokoladui.
Ką verta prisiminti
Skirtumas tarp kavos ir šokolado nėra mitas. Jį lemia skirtingos medžiagos ir jų veikimo tempas. Šokoladas ir kava abu gali būti energijos šaltiniai, bet jų kelias iki to pojūčio visai kitoks.
Kai tai supranti, pasirinkimas tampa paprastesnis. Ne pagal įprotį, o pagal tai, ko tuo metu reikia kūnui.