Ant palangės stovi gėlė, kurią prisimeni tik tada, kai jau seniai nelaistyta, bet ji vis tiek atrodo gyva ir net krauna žiedus. Būtent taip daugeliui namuose atsiranda kalankė. Kalanchoe priežiūra dažnai prasideda ne nuo plano, o nuo nuostabos, kad augalas laikosi geriau nei tikėtasi.
Yra gėlių, kurios reikalauja dėmesio, režimo ir pastovaus stebėjimo. Kalanchoe elgiasi priešingai. Ji prisitaiko, stebi aplinką ir auga net tada, kai žmogus šiek tiek atsitraukia.
Dėl to ji taip greitai tampa mėgstama net tarp tų, kurie save laiko nelabai sėkmingais augalų augintojais.
Kalanchoe stebina ne žiedais, o kantrybe
Iš pirmo žvilgsnio kalankė atrodo kaip paprastas sukulentas. Stori lapai, tvarkinga forma, jokių kaprizų. Tačiau po kurio laiko pasirodo žiedai ir tada tampa aišku, kad tai ne dar viena žalia dekoracija.
Įdomu tai, kad žydėjimas dažnai prasideda ne tada, kai augalas gauna daug dėmesio, o tada, kai jam paliekama ramybė. Per dažnas laistymas ar nuolatinis kilnojimas iš vietos į vietą dažniau trukdo nei padeda.
Pastebima ir dar viena smulkmena. Po perlaistymo kalankė atrodo liūdnesnė ilgiau nei po kelių sausų dienų. Atsigavimas užtrunka, net jei vėliau sąlygos pagerėja.

Šviesa padeda augti, bet nėra lemiama
Kalankė mėgsta šviesą, bet ne tiesioginę kaitrą. Geriausiai ji jaučiasi ten, kur šviesu didžiąją dienos dalį, bet saulė nepliekia tiesiai per stiklą. Rytinė ar vakarinė palangė dažnai tinka labiausiai.
Kai šviesos per mažai, augalas ištįsta. Lapai pradeda tolti vienas nuo kito, o forma tampa laisva. Tai nėra problema, o labiau ženklas, kad jam būtų geriau arčiau lango.
Žiemą kalankė elgiasi kitaip. Ilgesnė tamsa padeda jai pasiruošti žydėjimui, todėl pumpurai dažnai pasirodo tada, kai kiti kambariniai augalai ilsisi.
Laistymas dažniau pakenkia nei padeda
Dauguma nesėkmių susijusios ne su ligomis, o su vandens pertekliumi. Kalanchoe kaupia drėgmę lapuose, todėl jai nereikia dažnų laistymų. Žemė turi spėti pradžiūti.
Praktiškai tai reiškia laistymą kas dešimt ar net keturiolika dienų. Žiemą dar rečiau. Vanduo turi laisvai nubėgti, o lėkštelėje likęs skystis neturėtų stovėti.
Perlaistymo požymiai dažniausiai būna aiškūs:
- Lapai tampa minkšti
- Keičiasi spalva
- Augimas sustoja
Tokiu atveju geriausias sprendimas yra pauzė.
Dirva ir vazonas keičia daugiau nei atrodo
Kalankė nemėgsta sunkios, ilgai drėgnos žemės. Jai tinka lengvas, laidus substratas, skirtas sukulentams. Svarbu, kad vanduo neužsilaikytų prie šaknų.
Vazonas turi turėti skylę dugne. Net ir saikingas laistymas tampa problema, jei drėgmė neturi kur pasišalinti. Dekoratyviniai vazonai tinka tik kaip išorinis sluoksnis.
Pastebima, kad šiek tiek ankštas vazonas kalankei dažnai patogesnis nei per didelis.
Kalanchoe priežiūra be papildomo spaudimo
Šis augalas gerai jaučiasi įprastomis namų sąlygomis. Jam tinka kambario temperatūra ir sausas oras. Papildomas purškimas čia nereikalingas.
Tręšti galima saikingai. Pavasarį ir vasarą pakanka karto per mėnesį. Perteklinės trąšos skatina lapus, bet ne žiedus.
Nužydėjusius žiedus verta pašalinti. Jei augalas ištįsta, pavasarį jį galima patrumpinti. Kalankė greitai atsigauna ir suformuoja tankesnę formą.
Žydėjimas prasideda tada, kai nieko neverti
Dažna priežastis, kodėl kalankė nežydi antrą kartą, yra šviesa vakare. Jai reikia ilgesnių tamsos periodų. Rudenį to dažnai pakanka natūraliai, jei augalas nestovi po lempomis.
Kai pasirodo pumpurai, augalas grąžinamas į įprastą vietą. Žiedai laikosi ilgai ir nekeičia spalvos kelias savaites.
Tai dar kartą parodo, kad kalanchoe priežiūra veikia geriausiai tada, kai ji nėra per aktyvi.
Kodėl kalankė namuose pasilieka ilgam
Yra augalų, kurie ateina ir išeina. Kalankė dažnai lieka. Ji išgyvena pamirštas dienas, trumpas klaidas ir net netobulas sąlygas.
Galbūt todėl ji taip tinka žmonėms, kurie nori žalumos be įtampos. Šalia jos nereikia jaustis kaltam.
Ir kai tarp lapų pasirodo žiedai, tampa aišku, kad kai kurie augalai auga ne dėl kontrolės, o dėl ramybės.
