Ateini vieną rytą prie savo figmedžio ir matai vaizdą, kuris šiek tiek gąsdina – visi lapai tiesiog guli ant žemės. Atrodo, kad augalas pasidavė, nors dar vakar viskas buvo gerai.
Dažniausiai tai nėra liga. Figmedžiai yra neįtikėtinai gyvybingi, tačiau jų šaknys jautrios bet kokiam staigiam pokyčiui.
Pakanka tik šiek tiek pajudinti vazoną, pro dugną įaugusios šaknys nutrūksta ir augalas patiria šoką. Tai jo būdas išgyventi – numesti lają, kad išsaugotų energiją viduje.
Kodėl figmedis nusprendžia „nusirengti“
Kai figmedis numeta lapus vidury vasaros, jis siunčia aiškų signalą apie patirtą stresą. Tai gali nutikti ne tik dėl mechaniškai pažeistų šaknų, bet ir dėl staigių temperatūros šuolių.
Pavyzdžiui, jei vazonas stovi ant įkaitusių plytelių, šaknų sistema gali tiesiog perkaitę. Tokia būsena gamtoje yra apsauginis mechanizmas.
Augalas supranta, kad nebegali aprūpinti visos lajos vandeniu, todėl drastiškai jos atsisako. Sveikas figmedis per vieną sezoną taip gali pasielgti net kelis kartus ir vis tiek rasti jėgų naujam augimui.
Figmedžio priežiūra prasideda nuo erdvės šaknims
Kai augalas pradeda demonstruoti savo charakterį mesdamas lapus, tai dažnai būna nebylus prašymas suteikti daugiau vietos.
Vazone gyvenantis figmedis anksčiau ar vėliau atsiremia į sienas. Šaknys pradeda suktis ratais, kol galiausiai pasidaro sunku pro jas prasiskverbti net vandeniui.
Norint jam padėti sėkmingai augti toliau, verta atlikti kelis esminius veiksmus:
- Didesnis vazonas: perkelkite augalą į indą, kuris būtų bent trečdaliu didesnis už dabartinį.
- Šaknų pakedenimas: prieš sodindami į naują vietą, švelniai pajudinkite apačioje susivijusį tankų šaknų sluoksnį.
- Šviežias dirvožemis: naudokite purią žemę ir įmaišykite lėto atpalaidavimo trąšų, kurios suteiks jėgų visam sezonui.
Gavęs laisvės ir maisto medžiagų, figmedis paprastai atsigauna stebėtinai greitai. Nauji pumpurai pasirodo vos po poros savaičių.
Tinkamas genėjimas skatina naują derlių
Daug kas bijo liestis prie figmedžio šakų su žirklėmis, ypač kai jis atrodo suvargęs. Tačiau tiesa yra ta, kad figmedis dievina genėjimą.
Tai variklis, kuris verčia šį medį vesti vaisius. Dauguma veislių juos krauna būtent ant naujai išaugusių ūglių.
Genėti geriausia tada, kai medis miega arba kai jis yra plikas po patirto streso. Trumpinant šakas virš pumpuro, augalas skatinamas šakotis.
Tai padeda suformuoti kompaktišką krūmą, o ne ištįsusį medelį. Taip pat svarbu išvalyti lajos vidų, pašalinant šakas, kurios auga tiesiai žemyn arba per daug susipina.
Dauginimas – antra galimybė iš nesėkmės
Jei jau nusprendėte genėti savo nukentėjusį figmedį, neišmeskite tų šakelių. Sveiki, jauni ūgliai prie pat kamieno pagrindo yra ideali medžiaga dauginimui.
Juos paprasčiausiai galima įšaknyti drėgname substrate. Tai puikus būdas „apsidrausti“ – jei jūsų pagrindinis augalas visgi neatsigautų, turėsite kelis jaunus jo palikuonis.
Savas figmedis, išaugintas iš ūglio, visada atrodo mielesnis širdžiai nei pirktas prekybos centre. Tai suteikia augintojui daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
Atsigavimo laikas ir šilumos svarba
Po visų procedūrų figmedžiui reikia ramybės. Pastatykite jį į šviesią, bet nuo tiesioginių vidurdienio spindulių apsaugotą vietą.
Viena didžiausių klaidų šiuo periodu – perlaistymas. Žmonės mato pliką augalą ir galvoja, kad jam trūksta drėgmės.
Tačiau be lapijos augalas beveik neišgarina vandens. Žemė turi būti drėgna, bet ne šlapia, kitaip rizikuojate supūdyti šaknis.
Stebint, kaip iš pilkų pumpurų vėl kalasi žaluma, apima neapsakomas ramybės jausmas. Gamta turi savo ciklus ir kartais reikia tiesiog kantrybės bei teisingų veiksmų.
Figmedžio priežiūra nėra sudėtingas mokslas. Tai labiau gebėjimas pamatyti, kada augalui reikia pagalbos atsitiesti po mažo sukrėtimo.