Tikriausiai kiekvienas namuose turime tą „nelaimėlį“ – augalą, kuris kadaise džiugino vešliais lapais, o dabar tiesiog liūdnai egzistuoja ant palangės. Atrodo, kad darėte viską: laistėte, kalbinote, gal net perstatėte į šviesesnę vietą, bet jis vis tiek nyksta.
Neskubėkite su juo atsisveikinti! Dažnai viskas, ko jam reikia, yra nedidelis postūmis ir gurkšnis deguonies. Patikėkite, stebuklinga priemonė greičiausiai jau guli jūsų namų vaistinėlėje.
Slaptas ingredientas iš vaistinėlės
Visas šio metodo efektyvumas slepiasi paprastame 3 % vandenilio peroksido buteliuke. Nors esame pratę jį naudoti žaizdoms dezinfekuoti, augalų pasaulyje jis daro stebuklus – drastiškai padidina deguonies kiekį šaknų zonoje.
Kodėl tai svarbu? Nes dauguma augalų „suserga“ būtent dėl deguonies bado šaknyse, kurį sukelia per tanki žemė ar perlaistymas.
Kaip paruošti „gyvybės kokteilį“
Reanimacijos procesas yra paprastas, bet reikalauja kruopštumo. Jums reikės pasigaminti specialų tirpalą:
1 arbatinį šaukštelį vandenilio peroksido sumaišykite su 1,5 litro kambario temperatūros vandens.
Dabar svarbiausia dalis: ištraukite augalą iš seno vazono ir atsargiai nuvalykite žemę nuo šaknų. Įmerkite šaknis į paruoštą tirpalą maždaug 30 minučių. Tai tarsi gaivus oro gurkšnis nusilpusioms šaknims, padedantis joms vėl pradėti funkcionuoti.
Kantrybė – geriausias sodininko vaistas
Po „maudynių“ vandenilio perokside augalui reikia atostogų. Neberkiite jo iškart į žemę. Perkelkite augalą į indą su paprastu vandeniu ir palikite ramioje, šviesioje vietoje.
Nenustebkite, jei po savaitės vanduo šiek tiek pažaliuos – tai nieko baisaus, jo nebūtina nuolat keisti. Kantrybė čia yra raktas į sėkmę. Pavyzdžiui, šefleros atgimimas ir pirmieji nauji lapeliai gali pasirodyti tik po gero mėnesio. Svarbiausia, kad augalas pajustų ramybę ir turėtų laiko sutvirtėti.
Kelionė į naujus namus
Kai pamatysite pirmuosius gyvybės ženklus, metas persodinti augalą į vazoną. Tačiau nepamirškite, kad sena, sunki žemė greičiausiai ir buvo viena iš ligos priežasčių.
Rinkitės lengvą mišinį: idealiai tinka universalus durpių pagrindo dirvožemis, sumaišytas su perlitu. Tai užtikrins, kad šaknys gaus pakankamai oro ir daugiau nebedus. Vazono dugne galite įberti keramzito drenažui, nors tai ir nėra privaloma.
Labai svarbi taisyklė: sodindami neįkaskite stiebo pagrindo per giliai. Jei užkasite per daug, augalas gali tiesiog supūti, o tada jau jokia reanimacija nepadės.
Priežiūra po sugrįžimo
Pirmąjį laistymą naujame vazone atlikite su šiek tiek stipresniu tirpalu: 1 arbatinis šaukštelis peroksido vienam litrui vandens. Vėliau tiesiog stebėkite savo žaliąjį draugą.
Laistykite tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis palietus pirštu jaučiasi sausas. Tai padės išlaikyti aukso vidurį – žemė nebus nei per šlapia, nei per sausa.
Ar verta bandyti?
Šis metodas veikia beveik visada, jei tik augalas dar turi bent kambarėlį „valios kovoti“. Net jei jis atrodo apgailėtinai, suteikite jam tą antrą šansą.
Tiesa, yra viena nedidelė išimtis. Jei bandysite tiesiog nupjauti viršūnėlę (auginį) nuo merdinčio augalo ir jį įšaknyti, tikimybė, kad jis supus, yra labai didelė. Geriau gelbėkite visą augalą per šaknis.
Šeflera, monstera ar bet kuris kitas kambarinis augalas gali atgyti ir vėl žaliuoti, jei tik nepatingėsite užsukti į savo vaistinėlę. Argi ne puiku tapti savo augalo gelbėtoju?