Bijūnai pelnytai vadinami sodo karaliais dėl savo įspūdingų, kvapnių žiedų ir vešlios žalumos. Nors daugelį metų vyravo nuomonė, kad juos geriausia judinti tik vėlyvą rudenį, šiuolaikinės žinios atveria naujas galimybes daržininkams.
Dabar, kai už lango kovo pradžia, daugelis pradeda svajoti apie spalvingus gėlynus. Tinkamas bijūnų sodinimas pavasarį leidžia džiaugtis šiais augalais kur kas anksčiau, jei tik žinote keletą esminių paslapčių apie jų biologinį ritmą.
Šis procesas reikalauja atidumo, tačiau rezultatas tikrai vertas kiekvienos įdėtos minutės. Svarbiausia yra suspėti laiku, kol gamta dar tik ruošiasi didžiajam pabudimui, o žemė saugo pavasarinę vėsą.
Kodėl laikas yra svarbiausias veiksnys
Patyrę sodininkai dažnai įspėja, kad vėlyvas pavasaris yra didžiausias šių gėlių priešas. Šiltos gegužės dienos gali padaryti žalingą poveikį, nes augalas pradeda sparčiai auginti ūglius dar nespėjęs įsitvirtinti dirvoje.
Kai jauni ir sultingi ūgliai pradeda traukti paskutines jėgas iš šaknies, o ši dar nespėjo suformuoti siurbiamųjų šaknelių, augalas tiesiog nusilpsta. Būtent todėl darbus geriausia atlikti balandžio mėnesį arba pačioje gegužės pradžioje.
Idealu, jei suspėsite viską sutvarkyti, kol žemė dar vėsi – maždaug nuo 2 iki 7 laipsnių šilumos. Svarbiausia, kad dirva nebūtų įšalusi, bet ir nespėjusi per daug įkaisti po pavasario saule.
Kaip atpažinti sveiką ir stiprų sodinuką
Sėkmė prasideda nuo kokybiškos sodinamosios medžiagos pasirinkimo specializuotose parduotuvėse ar medelynuose. Kruopščiai apžiūrėkite šakniastiebį – jis turi būti pakankamai didelis ir atrodyti gyvybingas.
Pagrindiniai sveiko augalo požymiai:
- Šakniastiebis yra kietas, stiprus, be jokių puvinio ar pelėsio žymių.
- Ant šaknų paviršiaus, prie stiebo pagrindo, matosi 2-3 ryškūs pumpurai.
- Pumpurų spalva gali būti balta arba ryškiai raudona, tai rodo jų sveikatą.
- Pačios šaknys yra tvirtos, ne vangios ir neturi jokių neaiškių gumbų.
Yra ir viena sena gudrybė kokybei patikrinti: tiesiog pamerkite šakniastiebį į vandenį. Jei jo pjūvio vieta išlieka matinė, vadinasi, bijūnas yra geras ir pasiruošęs augti. Jei vieta pradeda blizgėti, tai gali būti pirmasis vidinio puvimo ženklas.
Žingsnis po žingsnio: teisingas įkurdinimas
Kiekvienas sodininkas turėtų žinoti, kad bijūnų sodinimas pavasarį reikalauja labai tikslaus gylio. Jei pasodinsite per giliai arba per sekliai, galite prarasti žydėjimą keleriems metams į priekį.
Pirmiausia pasirinktoje šviesioje vietoje iškaskite maždaug 20-25 cm gylio ir 30-35 cm pločio duobę. Iki pusės ją užpildykite geru kompostu, įberkite 5 šaukštus medžio pelenų ir 3 šaukštus superfosfato.
Viską gerai išmaišykite su dirvožemiu ir įpilkite apie 5 litrus vandens. Kai drėgmė įsigers, suformuokite nedidelį kalnelį, ant kurio viršūnės padėsite šakniastiebį taip, kad pumpurai būtų nukreipti į viršų.
Sodinimo eiga:
- Atsargiai rankomis paskleiskite ilgas šaknis, nukreipdami jas į šonus arba žemyn.
- Užpilkite viską žemėmis, tačiau jokiu būdu nespauskite bijūno rankomis, kad nepažeistumėte jautrių dalių.
- Palaistykite sodinuką dar vienu litru vandens.
- Viršutinį sluoksnį mulčiuokite durpėmis arba paprastu dirvožemiu.
Priežiūra po darbų ir laistymo režimas
Gera žinia ta, kad pirmuosius dvejus metus papildomai tręšti šių gėlių nereikės, nes jos viską pasiims iš gerai paruoštos duobės. Tačiau laistymas yra kritiškai svarbus etapas, kurio negalima pamiršti.
Pirmąsias tris dienas po kiekvienu pasodintu krūmu kasdien supilkite po 20 litrų vandens. Vėliau, iki pat rudens, laistymą pakartokite kas 10-14 dienų, priklausomai nuo natūralaus kritulių kiekio.
Labai svarbu vandenį pilti išlaikant 15-20 cm atstumą nuo augalo lapų. Drėgmė ant pačių lapų pavasarį gali išprovokuoti grybelinių ligų vystymąsi, kurių vėliau bus sunku atsikratyti.
Atsakingas bijūnų sodinimas pavasarį užtikrins, kad jūsų sode suvešės stiprūs ir sveiki augalai. Nors pirmaisiais metais jie gali ir nepražiysti, kantrybė bus apdovanota karališka prabanga ateinančiais sezonais.