Medienos pelenai daugeliui daržininkų atrodo kaip tikras lobis. Natūralu, nemokama, paprasta naudoti. Be to, juose yra kalio, kalcio ir kitų augalams reikalingų medžiagų. Atrodytų, berk ir džiaukis geresniu derliumi.
Tačiau čia slepiasi viena klaida. Pelenai tinka ne visiems augalams. Kai kuriems jie gali ne padėti, o rimtai pakenkti. Todėl labai svarbu žinoti, kurių augalų negalima tręšti pelenais, kad geri norai nevirstų prastu derliumi.
Kodėl pelenai kai kuriems augalams kenkia?
Pelenai šarmina dirvą. Tai reiškia, kad jie mažina rūgštingumą ir keičia dirvos pH. Daugeliui daržo augalų tai gali būti naudinga, ypač jei žemė per rūgšti.
Bet yra augalų, kurie mėgsta rūgščią arba silpnai rūgščią dirvą. Kai į tokią žemę nuolat beriami pelenai, augalai ima prasčiau įsisavinti geležį, manganą ir kitas medžiagas.
Iš išorės tai gali atrodyti kaip liga. Lapai šviesėja, augimas sustoja, derlius mažėja. O tikroji priežastis – netinkamas tręšimas.
Mėlynės pelenų nemėgsta labiausiai
Jei reikėtų įvardyti augalą, kuriam pelenai ypač netinka, tai būtų mėlynės. Jos mėgsta labai rūgščią dirvą. Būtent tokioje aplinkoje jų šaknys gali normaliai įsisavinti maistines medžiagas.
Pabarsčius pelenų po mėlynėmis, dirva pradeda šarmėti. Augalas gali nustoti augti, lapai pašviesėja, o uogų būna mažai arba jos smulkėja.
Todėl mėlynėms geriau rinktis specialias rūgščią dirvą mėgstantiems augalams skirtas priemones. Pelenai čia tikrai nėra geras pasirinkimas.
Rododendrai, hortenzijos ir spygliuočiai taip pat rizikuoja
Rūgštesnę dirvą mėgsta ir rododendrai, hortenzijos bei daugelis spygliuočių. Šie augalai jautriai reaguoja į dirvos pH pokyčius.
Jei prie jų reguliariai bersite pelenus, galite pastebėti, kad lapai ar spygliai ima gelsti, augimas sulėtėja, žydėjimas tampa silpnesnis.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su hortenzijomis. Dirvos rūgštingumas veikia ne tik jų augimą, bet kai kurių veislių atveju gali turėti įtakos ir žiedų spalvai.
Rūgštynės ir rabarbarai taip pat nėra pelenų mėgėjai
Rūgštynės jau savo pavadinimu pasako, kokią dirvą labiau mėgsta. Joms palankesnė rūgštesnė aplinka. Todėl pelenai šiam augalui gali būti visai nereikalingi.
Rabarbarai taip pat geriau auga silpnai rūgščioje dirvoje. Jei po jais nuolat bersite pelenus, augalai gali silpti, lapkočiai smulkėti, o derlius nebebus toks gausus.
Čia galioja paprasta taisyklė: jei augalas mėgsta rūgštesnę dirvą, pelenus geriau palikti kitiems daržo gyventojams.
Avietėms pelenai tik su saiku
Avietės nėra tokios jautrios kaip mėlynės, bet ir jų nereikėtų nuolat šerti pelenais. Jos geriausiai jaučiasi silpnai rūgščioje dirvoje.
Vienkartinis nedidelis pelenų kiekis dažniausiai didelės žalos nepadarys. Tačiau jei kasmet gausiai bersite pelenus į avietyną, dirva gali per daug pašarmėti.
Tada avietės ima prasčiau įsisavinti kai kuriuos mikroelementus. Krūmai silpnėja, uogos smulkėja, o derlius mažėja. Atrodo, tręšiate, bet rezultatas priešingas.
Bulvės: naudoti galima, bet labai atsargiai
Su bulvėmis situacija įdomesnė. Pelenai turi kalio, kuris bulvėms reikalingas. Tačiau per dažnas ir gausus pelenų naudojimas gali padidinti rauplių riziką.
Rauplės gadina gumbų išvaizdą, o kartais blogina ir jų laikymąsi. Todėl pelenų nereikėtų nuolat berti į kiekvieną duobutę ar gausiai barstyti visos bulvių lysvės.
Kai kurie daržininkai pelenus naudoja labai ribotai – kaip apsauginę priemonę nuo dirvos kenkėjų. Bet kaip pagrindinės trąšos bulvėms jie nėra pats saugiausias pasirinkimas.
Braškėms pelenai tinka ne visada
Braškės užima tarpinę vietą. Nedidelis pelenų kiekis kartais gali būti naudingas, bet gausiai berti jų po braškėmis nereikėtų.
Jei dirva ir taip nėra rūgšti, pelenai gali pakeisti jos pH ne į gerąją pusę. Braškės gali pradėti prasčiau augti, o derlius mažėti.
Kartais pelenai naudojami lapams ar tarpueiliams pabarstyti kaip pagalbinė priemonė nuo kai kurių kenkėjų. Tačiau tai nėra tas pats, kas gausus tręšimas į dirvą.
Trumpas sąrašas: kurių augalų negalima tręšti pelenais?
Medienos pelenai tinka ne visiems augalams. Kai kuriems jie gali pakenkti, ypač jei naudojami dažnai ir dideliais kiekiais. Atsargiai reikėtų elgtis su šiais augalais:
- Mėlynėmis – jos mėgsta rūgščią dirvą, todėl pelenai joms ypač netinka.
- Rododendrais – jautriai reaguoja į dirvos rūgštingumo pokyčius.
- Hortenzijomis – pelenai gali pabloginti augimo sąlygas ir paveikti žydėjimą.
- Spygliuočiais – šie augalai taip pat geriau jaučiasi rūgštesnėje žemėje.
- Rūgštynėmis – pelenai gali sumažinti joms palankų dirvos rūgštingumą.
- Rabarbarais – nuolat šarminama dirva jiems nėra palanki.
- Avietėmis – pelenus galima naudoti tik labai saikingai.
- Bulvėmis – per dažnas naudojimas gali paskatinti rauplių atsiradimą.
- Braškėmis – dideli pelenų kiekiai joms taip pat nėra naudingi.
Svarbiausia prisiminti vieną dalyką: pelenai nėra universali trąša visiems augalams. Nedidelis kiekis kartais dar nepakenkia, tačiau reguliarus ir gausus barstymas gali palaipsniui išbalansuoti dirvą ir susilpninti augalus.
Išvada
Medienos pelenai nėra blogos trąšos. Jie gali būti labai naudingi daugeliui augalų. Tačiau svarbiausia žinoti, kur jų vieta, o kur geriau net nebandyti.
Jei svarstote, kurių augalų negalima tręšti pelenais, pirmiausia prisiminkite rūgščią dirvą mėgstančius augalus. Mėlynės, rododendrai, hortenzijos, spygliuočiai, rūgštynės ir rabarbarai pelenų tikrai neįvertins.
Avietėms, bulvėms ir braškėms pelenus naudokite tik labai saikingai. Darže kartais didžiausia klaida būna ne trąšų trūkumas, o jų perteklius.