Iškasti svogūnai dar nėra paruošti keliauti į rūsį. Jei juos iškart supilsite į dėžę ar maišą, likusi drėgmė ties kakleliu ir tarp išorinių lukštų gali paskatinti puvimą. Ilgam laikymui daug lemia pirmosios savaitės po derliaus nuėmimo.
Svogūnus reikia gerai išdžiovinti. Sausas kaklelis ir popieriniai išoriniai lukštai tampa natūralia apsauga, todėl gerai paruoštos laikymui veislės vėsioje ir sausoje vietoje gali išsilaikyti kelis mėnesius, dalis net iki pavasario.
Po kasimo jų neplaukite
Ilgam saugojimui skirtų svogūnų vandeniu plauti nereikia. Žemes lengvai nukratykite, o pačius svogūnus stenkitės nesutrenkti ir neįpjauti. Pažeistos vietos vėliau tampa silpna vieta, nuo kurios gali prasidėti gedimas.
Derlių paskleiskite vienu sluoksniu sausoje vietoje, kur gerai juda oras. Lietingu oru tam tinka pašiūrė, garažas, terasa po stogu ar kita nuo lietaus apsaugota vieta. Saulėtomis ir sausomis dienomis svogūnai kurį laiką gali džiūti ir lauke.
Džiovinimas paprastai trunka apie 2-3 savaites, o vėsesnėmis ar drėgnesnėmis sąlygomis gali užsitęsti iki keturių. Neskubėkite spręsti vien pagal išvaizdą. Svogūnas paruoštas laikymui tada, kai kaklelis visiškai sausas, išoriniai lukštai tapę ploni ir čežantys, o šaknys išdžiūvusios.
Laiškų nenupjaukite per anksti
Žalių ar dar drėgnų laiškų kirpti arti galvutės nereikia. Per drėgną kaklelį lengviau patenka puvinį sukeliantys mikroorganizmai. Jutos valstijos universiteto rekomendacijose pabrėžiama, kad prieš trumpinant viršūnes kaklelio audiniai turi būti gerai išdžiūvę.
Kai viskas sausa, laiškus galima nupjauti paliekant maždaug 2,5-5 cm virš svogūno. Kitas variantas yra sausų laiškų nenupjauti ir svogūnus supinti į kasas.
Nereikėtų ir specialiai laužyti ar guldyti dar žalių laiškų, siekiant greičiau užbaigti brendimą. Taip galima gauti prasčiau subrendusį svogūną, kuris sunkiau išdžiūsta ir trumpiau laikosi.
Į rūsį keliauja ne visas derlius
Prieš sandėliuojant svogūnus verta perskirti į dvi grupes. Gražiausi ir geriausiai išdžiūvę keliauja ilgam laikymui, o silpnesnius geriau sunaudoti pirmiausia.
Ilgam laikymui neatidėkite svogūnų, kurie:
- įpjauti ar stipriai sumušti
- turi minkštų vietų
- pradeda pūti
- turi storą ir iki galo neišdžiūvusį kaklelį
- liko su žaliais, sultingais laiškais
- buvo pažeisti ligų ar kenkėjų
Storo kaklelio svogūnai laikosi prasčiau, todėl juos geriau sunaudoti virtuvėje pirmomis savaitėmis. Tą patį verta daryti su svogūnais, kurie kasant buvo pažeisti kastuvu ar šakėmis.
Plastikinis maišas čia netinka
Svogūnų laikymas per žiemą geriausiai pavyksta ten, kur vėsu, sausa ir juda oras. Universitetų rekomendacijose ilgam laikymui nurodoma maždaug 0-4 °C temperatūra ir apie 65-70 proc. santykinė oro drėgmė. Namų sąlygomis tokius skaičius išlaikyti sunku, tačiau principas išlieka paprastas: kuo šilčiau ir drėgniau, tuo greičiau svogūnai dygsta arba pūva.
Svogūnus galima laikyti:
- tinkliniuose maišuose
- medinėse ar plastikinėse dėžėse su oro angomis
- vieliniuose krepšiuose
- supintus ir pakabintus
Sandaraus plastikinio maišo geriau nenaudoti. Jame kaupiasi drėgmė ir beveik nejuda oras.
Rūsį ar sandėliuką verta patikrinti ir žiemą. Radus minkštėjantį ar pūti pradėjusį svogūną, jį išimkite, nelaukdami, kol gedimas persimes į šalia esančius.
Iki pavasario išsilaikys ne kiekviena veislė
Net nepriekaištingai išdžiovinus derlių, laikymo trukmė priklauso nuo veislės. Aštresnės, laikymui išvestos svogūnų veislės paprastai išsilaiko ilgiau, o saldieji svogūnai genda greičiau. Ajovos valstijos universiteto duomenimis, gerai besilaikančios veislės gali būti saugomos kelis mėnesius, o dalis saldžių veislių išsilaiko tik kelias savaites.
Tad po kasimo neskubėkite nešti derliaus tiesiai į rūsį. Nukratykite žemes, svogūnų neplaukite, paskleiskite juos vienu sluoksniu ir palaukite, kol kakleliai bei išoriniai lukštai visiškai išdžius. Tik tada atrinkite sveikas galvutes ir perkelkite jas į vėsią, sausą, gerai vėdinamą vietą. Būtent nuo šių kelių darbų priklauso, ar savo svogūnus pjaustysite dar po kelių savaičių, ar ir baigiantis žiemai.