Rožių priežiūra prieš žiemą priklauso ne tik nuo oro, bet ir nuo veislės. Tinkamas rožių genėjimas rudenį padeda sumažinti vėjo, sniego ir šalčio žalą, tačiau šiuo metu nereikėtų imtis radikalaus krūmo formavimo. Daugumai rožių pagrindinis genėjimas atliekamas pavasarį, kai praeina stipresnių šalnų pavojus.
Rudenį svarbiausia pašalinti tai, kas gali trukdyti augalui saugiai peržiemoti. Krūminės ir vijoklinės rožės tvarkomos skirtingai, todėl vienodos taisyklės visoms veislėms netinka.
Krūmines rožes genėkite po pirmųjų atvėsimų
Krūminėms rožėms tinkamiausias laikas lengvam rudeniniam genėjimui yra spalio pabaiga arba lapkritis. Darbus geriausia atlikti po pirmųjų atvėsimų, bet iki įsitvirtinant stipriems šalčiams. Toks genėjimas skirtas ne naujam augimui skatinti, o krūmui apsaugoti žiemą.
Pirmiausia pašalinami nužydėję žiedai, galimos erškėtuogių liekanos, sausi ar ligoti lapai. Taip pat iškerpamos silpnos, plonos, pažeistos ir ligų paveiktos šakos. Sveikos pagrindinės šakos gali būti patrumpintos maždaug trečdaliu. To pakanka, kad krūmas būtų žemesnis ir mažiau pažeidžiamas vėjo, tačiau nebūtų paskatintas leisti naujus ūglius prieš žiemą.
Pjūvį rekomenduojama atlikti maždaug 45 laipsnių kampu virš pumpuro, nukreipto į krūmo išorę. Pavasarį iš jo augantis ūglis bus nukreiptas nuo centro, todėl krūmo viduje išliks geresnė oro cirkuliacija. Formuojamąjį ir atjauninamąjį genėjimą geriau palikti pavasariui.
Vijoklinių rožių pagrindinių šakų trumpinti nereikia
Vijoklinės rožės rudenį tvarkomos gerokai atsargiau. Daugelis jų žydi ant praėjusiais metais išaugusių ūglių, todėl smarkiai patrumpinus augalą galima pašalinti ir kitų metų žiedams svarbią medieną.
Rudenį nuo vijoklinės rožės pašalinami vasarą žydėję šoniniai ūgliai, sausos, ligotos arba stipriai susipynusios šakos. Ilgi pagrindiniai ūgliai netrumpinami. Juos reikėtų tvirtai pririšti prie atramos, kad vėjas ar sniego svoris jų neišlaužytų.
Didesnį vijoklinių rožių genėjimą įprastai galima atlikti vasarą, iškart po pirmojo žydėjimo. Tuomet pašalinami seni, mažai produktyvūs ūgliai, kerpant juos nuo pat pagrindo.
Po genėjimo krūmo pagrindą galima užberti žeme arba mulčiu. Jaunus augalus ir jautresnes veisles vėlyvą rudenį papildomai pridengia apsauginėmis medžiagomis.