Daržovių sėja prieš žiemą gali tapti paprastu būdu pavasarį anksčiau sulaukti pirmųjų žalumynų ir daržovių. Tačiau svarbu ne skubėti, o atsižvelgti į dirvos temperatūrą, orus ir pasirinktos kultūros atsparumą šalčiui.
Rudeniniam sėjimui labiausiai tinka augalai, kurie gali išbūti dirvoje per žiemą. Vienus reikėtų pasėti taip, kad jie spėtų įsišaknyti dar prieš šalnas, o kitus – tik atvėsus žemei, kad sėklos nepradėtų dygti per anksti.
Ką galima sėti ir sodinti rudenį
- Žieminis česnakas sodinamas iš sveikų, stambių skiltelių. Vieta turėtų būti saulėta, neužmirkstanti, o skiltelės – pasodintos taip, kad iki dirvos įšalimo spėtų išleisti šaknis, bet nepradėtų leisti lapų
- Žieminiai svogūnai sodinami smulkiais svogūnėliais, skirtais rudeniniam sodinimui. Per anksti pasodinti svogūnai šiltą rudenį gali pradėti leisti laiškus, todėl darbų geriau neatlikti skubotai
- Morkos sėjamos jau atvėsus dirvai. Sėklos turi būti sausos, jų nereikėtų mirkyti ar daiginti, nes sudygę daigai gali neatsilaikyti prieš šalnas
- Burokėliai tinka tik tada, kai pasirenkamos šalčiui atsparesnės veislės. Lysvėje neturėtų kauptis tirpstantis sniegas ar lietaus vanduo
- Pastarnokai gali būti sėjami rudenį sausomis sėklomis. Pavasarį jos gauna pakankamai natūralios drėgmės ir pradeda dygti atšilus orams
- Petražolės po žiemos dažnai sudygsta anksčiau nei sėtos pavasarį. Rudeninei sėjai tinka iš anksto paruoštos vagelės
- Krapai yra atsparūs šalčiui, todėl gali būti sėjami prieš žiemą. Pavasarį jie pradeda augti vos tik susidaro palankios sąlygos
- Rūgštynės gerai toleruoja vėsesnius orus ir gali pradėti augti anksti pavasarį
- Špinatai tinkami rudeninei sėjai, jei pasirenkamos žemesnei temperatūrai atsparios veislės
Kada pradėti rudeninius darbus
Vien tik kalendoriaus data nėra patikimas orientyras. Spalis vienais metais gali būti šiltas, o kitais – gerokai vėsesnis, todėl svarbiau stebėti dirvą ir artimiausių dienų orus.
Daržovių sėja prieš žiemą dažniausiai atliekama tada, kai žemė jau atvėsusi, o ilgalaikio atšilimo prognozė neberodo. Jei sėklos sudygs dar rudenį, jauni augalai gali būti pažeisti šalčio. Todėl morkoms, burokėliams, pastarnokams ir žalumynams reikėtų rinktis vėlesnį sėjos laiką nei česnakams ar svogūnams.
Kaip paruošti lysvę
Lysvę geriausia paruošti iš anksto, kol dirva dar nėra įmirkusi ar sušalusi. Ji turi būti puri, be didelių grumstų ir gerai nusausinta. Sunkioje dirvoje sėklos gali pūti, o pavasarį susidariusi drėgmė trukdo daigams pasirodyti.
Vageles verta išrausti iš anksto, o užberti sėklas galima sausa, smulkia žeme. Rudenį dirvos laistyti paprastai nereikia, nes pakanka natūralios drėgmės. Pasėjus lysvę galima lengvai pridengti sausu lapų, šiaudų ar durpių sluoksniu, ypač jei prognozuojamos stipresnės šalnos.
Ko reikėtų vengti
- Nesėti į dar šiltą ir drėgną dirvą
- Nenaudoti prieš tai sudrėkintų ar daigintų sėklų
- Nesirinkti vietos, kur pavasarį kaupiasi vanduo
- Nesodinti česnakų ir svogūnų toje pačioje vietoje kasmet
- Neuždengti lysvių per storu sluoksniu, kuris trukdytų dirvai kvėpuoti
Tinkamai parinktas laikas ir gerai paruošta lysvė padidina tikimybę, kad pavasarį augalai sudygs anksčiau. Daržovių sėja prieš žiemą ypač praverčia norint greičiau sulaukti šviežių krapų, petražolių, špinatų ar pirmųjų šakniavaisių.