Parazitai gyvulių ūkyje retai apsiriboja vienu gyvūnu. Pastebėjus įtartinus požymius vienai vištai, ožkai, kiaulei ar triušiui, verta apžiūrėti visą pulką ar bandą ir įvertinti ne tik gyvūnų būklę, bet ir laikymo sąlygas.
Parazitų plitimą gali paskatinti nešvarus kraikas, netinkamai prižiūrimos girdyklos bei lesyklos, užterštas išėjimas į lauką ar naujai į ūkį atvežtas gyvūnas. Todėl problemos šaltinio dažnai tenka ieškoti visoje aplinkoje, o ne tik tiesiogiai paveiktame gyvūne.
Kuo skiriasi išoriniai ir vidiniai parazitai
Parazitai skirstomi į dvi pagrindines grupes. Išoriniai gyvena ant odos, kailio, plunksnų ar vilnos, o vidiniai įsitvirtina organizme ir gali pažeisti žarnyną, kepenis, plaučius ar kitus organus.
Išoriniai parazitai dažniausiai minta krauju, audinių skysčiais arba odos dalelėmis. Vidiniai parazitai naudojasi gyvūno organizmu kaip maisto šaltiniu, todėl ilgainiui gali sutrikdyti pažeistų organų veiklą.
Dažniausios problemos skirtingiems gyvūnams
Paukščiams dažnai gresia raudonoji vištinė erkė ir plunksnagraužiai. Erkės minta krauju ir gali greitai daugintis, todėl net nedidelis jų kiekis per trumpą laiką tampa problema visam pulkui. Plunksnagraužiai nuolat gyvena ant paukščio kūno, minta plunksnomis, pūkais ir odos dalelėmis, pažeisdami plunksnų dangą.
Vidinių paukščių parazitų grupei priklauso žarnyno kirmėlės ir kokcidijos. Pastarosios ypač pavojingos jauniems paukščiams, o suaugusios vištos užkratą kartais gali nešioti beveik be aiškių požymių.
Ožkoms ir avims išorinių parazitų problemą dažniausiai sukelia utėlės, vilnagraužiai ir niežinės erkės. Juos atpažinti vien iš išvaizdos ne visada paprasta. Vidiniai parazitai gali būti susiję su kepenų, žarnyno ar plaučių pažeidimais.
Triušiams viena dažniausių išorinių problemų yra ausų erkės. Joms plintant ausyse gali susidaryti storos rudos plutelės. Vidinius negalavimus gali sukelti kokcidijos, pažeidžiančios žarnyną ar kepenis, taip pat apvaliosios ir kaspinuočiai.
Kiaulėms dažnai nustatomos niežinės erkės. Vidinių parazitų tarpe pasitaiko žarnyno kirmėlių ir pirmuonių, todėl vieno gyvūno požymiai ne visada leidžia tiksliai nustatyti problemos priežastį. Kartais tam pačiam gyvūnui aptinkami keli parazitų tipai.
Kur dažniausiai prasideda užkratas
Parazitai į ūkį paprastai patenka ne atsitiktinai. Vienas dažniausių kelių yra naujas gyvūnas ar paukštis, kuris prieš perkėlimą nebuvo laikytas atskirai. Užkratas taip pat gali plisti per užterštą kraiką, inventorių, lesyklas, girdyklas, pašarą ar kitus gyvūnų laikymo vietos elementus.
- naujai įsigytas gyvūnas be atskiro stebėjimo laikotarpio
- retai keičiamas arba užterštas kraikas
- nešvarios lesyklos ir girdyklos
- užkrėsta voljero, tvarto ar aptvaro aplinka
- parazitų plitimas tarp skirtingų gyvūnų grupių
Ką verta patikrinti pastebėjus įtartinus požymius
Pastebėjus niežėjimą, plunksnų ar vilnos pažeidimus, ausų pluteles, liesėjimą ar kitus neįprastus pokyčius, reikėtų apžiūrėti ne tik sergantį gyvūną. Svarbu įvertinti viso ūkio higieną, kraiko būklę, lesyklų ir girdyklų švarą, gyvūnų laikymo tankį bei galimus kontaktus su naujai atvežtais gyvūnais.
Parazitai gyvulių ūkyje gali plisti nepastebimai, ypač kai dalis gyvūnų dar nerodo ryškių simptomų. Todėl pavienis atvejis turėtų būti vertinamas kaip signalas atidžiau patikrinti visą bandą ar pulką ir išsiaiškinti, iš kur galėjo prasidėti užkratas.