Alokazija iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip įspūdingas interjero akcentas. Dideli lapai, ryškios gyslos ir egzotiška išvaizda greitai patraukia dėmesį, tačiau alokazijos priežiūros iššūkiai dažnai išryškėja tik augalą parsinešus namo.
Tai nėra augalas, kurį galima tiesiog pastatyti ant palangės ir ilgam pamiršti. Alokazija jautriai reaguoja į laistymo režimą, oro drėgmę, apšvietimą, temperatūros pokyčius ir net vietos pakeitimą.
Laistymo klaidos greitai matomos
Alokazijai reikia gana tiksliai subalansuoto laistymo. Jei žemė per ilgai išdžiūsta, lapai gali pradėti gelsti, vysti ar prarasti įprastą standumą. Tačiau perteklinė drėgmė taip pat pavojinga, nes šaknys gali pradėti pūti.
Šiam augalui netinka nei visiška sausra, nei nuolat šlapias substratas. Prieš laistant verta patikrinti, ar viršutinis žemės sluoksnis jau pradžiūvęs. Vanduo neturėtų užsistovėti vazono lėkštelėje, o pats vazonas privalo turėti skylutes pertekliniam vandeniui nutekėti.
Alokazija taip pat gali nustebinti tuo, kad po kelių priežiūros klaidų visiškai numeta lapus. Tokiu atveju augalas ne visada žūsta. Kartais jis pereina į ramybės būseną ir po kurio laiko vėl pradeda leisti naujus lapus, jei šaknys išlieka sveikos.
Sausas kambario oras jai nepatinka
Įprastame šildomame kambaryje oro drėgmė žiemą gali sumažėti iki 20-30 procentų, o alokazijai patogesnė gerokai drėgnesnė aplinka. Dėl sauso oro lapų kraštai gali rudėti, jie ima vysti, o visas augalas tampa mažiau atsparus.
Vienkartinis apipurškimas didelės naudos dažniausiai nesuteikia, nes drėgmė greitai išgaruoja. Daug veiksmingiau naudoti oro drėkintuvą arba pasirūpinti, kad augalas nebūtų laikomas šalia radiatoriaus ir kitų stiprių šilumos šaltinių.
Vis dėlto alokazijos priežiūros iššūkiai nesibaigia vien oro drėgme. Reikia rasti ir tinkamą vietą, kurioje augalas gautų pakankamai šviesos, bet nebūtų veikiamas kaitrios vidurdienio saulės.
Šviesos turi būti pakankamai, bet ne per daug
Tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti lapus, ypač jei augalas laikomas prie pietinio lango. Kita vertus, visiškame šešėlyje alokazija gali pradėti silpti, lėčiau augti ir išleisti mažesnius lapus.
Geriausiai dažniausiai tinka ryški, tačiau išsklaidyta šviesa. Augalo nereikėtų dažnai sukioti ar perstatinėti iš vienos vietos į kitą, nes net toks pokytis gali sukelti stresą ir paskatinti lapų kritimą.
Šaltis ir skersvėjai gali pakenkti šaknims
Alokazija jautriai reaguoja į šaltą orą. Žiemą net trumpas skersvėjis nuo praviro lango gali pažeisti šaknis, ypač jei augalas tuo metu laikomas ant šaltos palangės.
Prieš vėdinant kambarį verta vazoną patraukti toliau nuo tiesioginio šalto oro srauto. Taip pat nereikėtų statyti augalo prie durų, dažnai varstomo lango ar kitoje vietoje, kur temperatūra nuolat svyruoja.
Kam šis augalas gali būti per sudėtingas
Alokazija labiausiai tinka tiems, kurie gali skirti laiko reguliariai stebėti augalo būklę. Ji netoleruoja didelių priežiūros kraštutinumų, todėl pamirštas laistymas, per dažnas vandens pylimas ar netinkama vieta greitai atsispindi lapuose.
Jeigu norisi augalo, kurį galima palikti savaitei ar ilgiau be didesnio dėmesio, alokazija gali nuvilti. Tačiau kantriam augintojui jos kaprizai tampa įveikiami, o tinkamai prižiūrimas augalas gali tapti vienu įspūdingiausių namų žalumos akcentų.