Pasibaigus sezonui dažnai lieka neatidarytų ar nepanaudotų gėlių sėklų pakelių. Jų nebūtina iš karto išmesti, nes dalį galima panaudoti rudenį. Vis dėlto gėlių sėja prieš žiemą tinka ne visoms rūšims, o svarbiausia tampa ne kalendoriaus data, bet dirvos ir oro sąlygos.
Rudenį sėjamos gėlės gali sudygti pavasarį pačios, todėl šiltuoju metų laiku reikės mažiau vietos daigams ant palangės. Tačiau per anksti pasėtos sėklos gali sudygti dar prieš tikrąją žiemą. Tokius gležnus daigus vėlesnis šaltis dažnai pažeidžia.
Dirvos temperatūra svarbesnė už datą kalendoriuje
Rudeninė sėja gali būti atliekama dviem būdais. Ankstyvą rudenį sėklos beriamos į dar šiltą ir drėgną dirvą. Tuomet jos spėja sudygti iki šalnų, o jauni augalai žiemoja nedidelėmis rozetėmis. Šis būdas patikimesnis vietovėse, kur žiemos paprastai būna švelnios ir be ilgai trunkančių stiprių šalčių.
Tačiau šaltesnio klimato sąlygomis ankstyva sėja gali būti rizikinga. Jei po pirmųjų vėsesnių naktų sugrįžta šiluma, sėklos pradeda dygti, o vėlesnis šaltis pažeidžia jaunus daigus. Todėl verta stebėti ne vien datą, bet ir orų prognozę.
Vėlyvoji arba žieminė sėja atliekama tada, kai dirva jau atvėsusi ir sėklos iki pavasario nebespės sudygti. Jos išbūna žemėje visą žiemą, o pradeda augti tik tuomet, kai pavasarį dirva atšyla. Tokiam sėjimui nereikia laistyti, nes svarbu, kad sėklos nepradėtų dygti per anksti.
Vienmetės gėlės, tinkamos šaltai dirvai
Į atvėsusią lysvę galima sėti medetkas, rugiagėles, juodgrūdes, didžiąsias gubojas ir aguonas. Šios gėlės dažnai gerai toleruoja temperatūros svyravimus, o pavasarį gali sudygti be papildomo daiginimo namuose.
Eszolciją verta sėti tik sausoje ir saulėtoje vietoje. Perteklinė drėgmė jai nepalanki, todėl sunkioje ar nuolat šlapioje dirvoje sėklos gali supūti dar iki pavasario.
Prieš žiemą taip pat galima išbandyti pentinius ir ežiuoles. Vis dėlto jų žydėjimo gali tekti palaukti ilgiau nei vieną sezoną, todėl greito rezultato tikėtis nereikėtų.
Kurių gėlių sėklas geriau pasilikti pavasariui
Ne visos rūšys gerai toleruoja rudeninę sėją. Kosmėjas, vienmetes astras ir Drummondo flioksus saugiau pasilikti pavasariui. Šių augalų daigai gali būti jautresni šalčiui, be to, sėklos ne visada sudygsta vienodai.
Pavasarinė sėja taip pat patogesnė tuo atveju, jei sėklų pakelyje liko nedaug arba jų daigumas kelia abejonių. Tuomet galima pasirūpinti tinkama temperatūra, drėgme ir prireikus dalį daigų persodinti.
Kaip pasiruošti rudeninei sėjai
Rudeninei sėjai lysvę geriausia paruošti iš anksto, kol dirva dar nėra sušalusi. Žemė turi būti puri, be didelių grumstų ir piktžolių. Sėklos beriamos į negilias vagas, tačiau jų nereikėtų užpilti tokiu pačiu storu žemės sluoksniu kaip pavasarį.
- Pasirinkite gerai drenuojamą vietą
- Vagas paruoškite dar prieš dirvai sušąlant
- Sėkite tik tada, kai numatomas pastovus atvėsimas
- Po sėjos nelaistykite, jei dirva pakankamai drėgna
- Pažymėkite pasėtas vietas, kad pavasarį jų neiškastumėte
Jei rudenį lysvė paruošta, sėją galima atidėti iki tol, kol orai taps stabiliai šalti. Viena naktinė šalna dar nereiškia, kad jau tinkamas metas sėti. Patikimesnis ženklas yra atvėsusi dirva, dieną laikoma apie nulį ar šiek tiek aukštesnė temperatūra ir naktimis pasirodantis minusas.
Gėlių sėja prieš žiemą gali būti patogus būdas panaudoti likusias sėklas, tačiau sėkmę lemia tinkamas laikas ir pasirinktos rūšys. Jei kyla abejonių dėl oro, dalį sėklų galima pasėti rudenį, o kitą dalį palikti pavasariui.