Lazdyno riešutų nauda žmonėms žinoma nuo senų laikų. Šie riešutai buvo vartojami dar antikos laikais, o archeologiniai radiniai rodo, kad jie ilgą laiką padėjo žmonėms papildyti maisto atsargas. Maistingi, kaloringi ir lengvai laikomi riešutai buvo vertinami ne tik dėl skonio, bet ir dėl savo sudėties.
Paprastasis lazdynas, dar vadinamas miško riešutu, yra lapuočių krūmas arba nedidelis medis. Jo mokslinis pavadinimas yra Corylus avellana. Šis augalas priklauso lazdyninių šeimai ir gali augti tiek laukinėje gamtoje, tiek auginamas soduose bei plantacijose.
Lazdynas žmogui žinomas jau tūkstančius metų
Tiksli data, kada lazdynas pradėtas auginti kaip kultūrinis augalas, nėra aiški. Vis dėlto rašytiniai duomenys rodo, kad Kaukazo regione jis buvo auginamas daugiau kaip 6000 metų. Skirtinguose kraštuose susiformavo savitos auginimo tradicijos ir augalo formos.
Laukiniai lazdynai ilgą laiką buvo svarbus maisto šaltinis. Vėliau pradėtos atrinkti derlingesnės veislės, kurios subrandina daugiau ir stambesnių riešutų. Kultūriniai augalai taip pat pasižymi didesniu atsparumu šalčiui, todėl jų auginimo galimybės tapo platesnės.
Nors lazdynas vis dar dažnai auga natūraliose buveinėse, susidomėjimas jo sodinamąja medžiaga didėja. Tai skatina plėsti auginamus plotus ir ieškoti veislių, tinkamų skirtingoms klimato sąlygoms.
Kuo vertingi lazdyno riešutai
Lazdyno riešutai yra sotūs ir pasižymi didele energine verte. Jų branduoliuose yra daugiau kaip 70 procentų riebalų, daugiau kaip 18 procentų baltymų, apie 5 procentus cukrų ir daugiau kaip 3 procentai skaidulų. Dėl tokios sudėties jie gali būti maistingas užkandis ar įvairių patiekalų sudedamoji dalis.
Riešutuose taip pat randama karotino, biotino, vitamino E, kitų vitaminų bei įvairių mineralinių medžiagų. Todėl lazdyno riešutų nauda dažniausiai siejama su jų maistingumu ir sudėtyje esančiomis medžiagomis, o ne vien su maloniu skoniu.
Vertingomis savybėmis pasižymi ne tik branduoliai. Lazdyno lapuose yra eterinių aliejų, glikozidų, rauginių medžiagų ir askorbo rūgšties. Žievėje aptinkama taninų, betulino, palmitino rūgšties ir kitų junginių. Įvairiose šalyse iš lazdyno dalių gaminami preparatai, tačiau jų vartojimas sveikatos tikslais turėtų būti vertinamas atsargiai.
Ne tik maistui, bet ir aplinkai papuošti
Lazdynas vertinamas ne vien dėl riešutų. Tai aukštas, dailiai išsišakojęs augalas, tinkantis įvairioms erdvėms apželdinti. Jo lapai yra dideli, tankūs ir gerai išsilaiko šiltuoju metų laiku.
Vešli lazdyno lapija gana gerai toleruoja dulkes ir užterštesnį miesto orą. Vasarą ji suteikia sodrią žalią spalvą, o rudenį lapai nusidažo ryškiai geltonais atspalviais. Dėl to augalas gali būti naudojamas ne tik riešutynuose, bet ir dekoratyviniuose želdiniuose.
Kur dar naudojami lazdyno riešutai
Švieži ir džiovinti riešutai vartojami įvairiai. Jie dedami į kepinius, saldumynus, kremus ir kitus konditerijos gaminius. Iš branduolių spaudžiamas aliejus, o po spaudimo liekantys išspaudos taip pat gali būti panaudojami kaip sudedamoji maisto produktų dalis.
Lazdyno riešutai naudojami ne tik maisto pramonėje. Jų produktai pritaikomi parfumerijoje, muilų gamyboje ir dažų pramonėje. Taigi šis augalas vertingas dėl daugybės savybių: nuo maistingų riešutų ir aliejaus iki dekoratyvios išvaizdos bei įvairaus pritaikymo.