Po kelių lietingų dienų vanduo sklype po lietaus gali likti balose, darže ar šalia jaunų medžių. Nors norisi iš karto kasti griovį, berti smėlio ar imtis drenažo darbų, šlapia dirva tokiems sprendimams nėra tinkamiausia. Skubėdami galite ne pagerinti, o dar labiau sutankinti gruntą.
Iki dirvos įšalimo svarbiausia išsiaiškinti, kur vanduo kaupiasi, kiek laiko laikosi ir kokie augalai patiria didžiausią riziką. Nuolatinį drenažą ir didesnius žemės darbus geriau planuoti tada, kai dirva pradžiūvusi ir aiškiai matyti, iš kur vanduo atiteka bei kur jį saugu nuvesti.
Pirmiausia nustatykite, kur kaupiasi vanduo
Po stipresnio lietaus apžiūrėkite visą sklypą ir pasižymėkite vietas, kuriose vanduo telkšo dažniausiai. Priežastis gali būti žemesnis reljefas, suslėgta dirva, užsikimšęs griovelis ar latakas, taip pat aukščiau esanti teritorija, nuo kurios krituliai subėga į jūsų sklypą.
- Reljefo įdubos ir žemesnės vietos
- Technikos ar intensyvaus vaikščiojimo suslėgta žemė
- Molio sluoksnis, neleidžiantis vandeniui susigerti
- Užsikimšę grioveliai, vamzdžiai ar vandens nuvedimo latakai
- Takai, borteliai ir kietos dangos, stabdančios vandens nutekėjimą
- Nuo stogo, kelio ar gretimo aukštesnio sklypo atitekantis vanduo
Naudinga vesti paprastą užrašą: kada lijo, kur susidarė bala ir per kiek laiko ji išnyko. Jei paviršiuje drėgmė išlieka ilgiau nei parą ar dvi po lietaus, verta ieškoti priežasties, o ne vien tik laukti, kol problema išsispręs savaime.
Vandens telkinys po vieno lietaus dar nebūtinai reiškia aukštą gruntinio vandens lygį. Tikslesnį vaizdą galima susidaryti tik tada, kai paviršinis vanduo jau nuslūgęs ir dirva nėra visiškai prisotinta.
Kada verta patikrinti dirvos pralaidumą
Jeigu vanduo ilgai neišnyksta, vėliau galima atlikti paprastą bandymą. Iškaskite maždaug 30 centimetrų gylio duobutę, pripilkite ją vandens ir stebėkite, kaip greitai jis susigeria. Prieš bandymą dirva turi būti pasiekusi įprastą drėgnumą, nes iš karto po ilgų liūčių rezultatas bus neinformatyvus.
Jei kitą dieną vandens lygis sumažėja labai nežymiai, dirva gali būti sunkiai pralaidi. Tokiu atveju problemą gali lemti molingas sluoksnis, laikinas vandens susikaupimas virš tankesnio grunto arba aukštesnis gruntinio vandens lygis. Patikrinus duobutę, ją reikėtų užpilti arba aptverti, kad ji nekeltų pavojaus.
Kurias vietas ir augalus stebėti pirmiausia
Ilgalaikis užmirkimas ypač nepalankus vaismedžiams. Kai dirvoje mažai oro, gali pradėti silpti šaknys ir audiniai ties šaknies kakleliu. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti jauniems ir neseniai pasodintiems medeliams, nes jų šaknų sistema dar nėra gerai įsitvirtinusi.
Prie neseniai pasodinto medžio patikrinkite laistymo duobę. Vasarą ji padeda sulaikyti vandenį, tačiau rudenį joje susikaupusi drėgmė gali ilgai užsilaikyti. Jei vanduo joje stovi, svarbu įvertinti, ar duobė netapo vieta, kurioje nuolat kaupiasi krituliai.
Taip pat apžiūrėkite lysves, šiltnamio prieigas ir vietas šalia pastatų. Jei vanduo kartojasi toje pačioje vietoje, pažymėkite ją iki sausesnio sezono. Tokie stebėjimai padės nuspręsti, ar pakaks sutvarkyti paviršinį nuvedimą, ar reikės rimtesnių drenažo sprendimų.
Ką galima padaryti dar prieš įšalą
Kol dirva šlapia, venkite važinėti technika ir intensyviai vaikščioti probleminėse vietose. Papildomas spaudimas dar labiau suslegia gruntą ir apsunkina vandens skverbimąsi.
Iki šalčių galima išvalyti lapus ir sąnašas iš griovelių, latakų bei vandens pratekėjimo vietų. Taip pat verta atlaisvinti kelius, kuriais krituliai galėtų saugiai pasišalinti, ir apsaugoti jautriausius sodinius nuo pasikartojančio užmirkimo.
Vanduo sklype po lietaus nėra priežastis imtis skubių kasimo darbų. Pirmiausia stebėkite, iš kur jis atiteka, kiek laiko išsilaiko ir kaip reaguoja augalai. Kai dirva pradžius, bus daug lengviau pasirinkti tinkamą sprendimą.