Geiheros šaknys rudenį kartais tampa matomos virš dirvos, nors vasarą augalas atrodė visiškai sveikas. Iškilęs kerelis, išlindęs stiebas ar paviršiuje pasirodžiusios šaknys ne visada reiškia, kad krūmelį pažeidė šalčiai. Tokį vaizdą gali lemti natūralus augalo augimas, lietaus nuplauta žemė arba pasikartojantys įšalo ir atlydžio ciklai.
Prieš ruošiant geiherą žiemai svarbu išsiaiškinti, ar augalas iš tiesų išjudintas iš dirvos, ar tiesiog ilgainiui pakilo jo pagrindas. Nuo to priklauso, ar užteks papildomai užberti žemių, ar reikės imtis kitų veiksmų.
Pirmiausia patikrinkite geiheros kerą
Atsargiai praskleiskite lapus ir apžiūrėkite augalo pagrindą. Įvertinkite, kas iškilę virš dirvos: senas sumedėjęs stiebas, pavienės šaknys, visas šaknų gumulas ar pats kerelis.
Lengvai pajudinkite augalą. Jeigu jis tvirtai laikosi žemėje, o virš paviršiaus matomas tik senesnis stiebo pagrindas, padėtis nėra tokia pati kaip tada, kai geihera svyruoja ir beveik be pasipriešinimo kyla iš dirvos.
Jeigu augalas kliba, atsargiai praskleiskite žemę po juo ir patikrinkite, ar nėra baltų, lenktų lervų su rusva galvute. Tai gali būti straubliukų lervos, mintančios geiherų šaknimis. Tokiu atveju vien užberti augalo žemėmis neužtenka.
Taip pat apžiūrėkite lapų skrotelės centrą ir stiebo pagrindą. Audiniai turi būti tvirti, be patamsėjusių, suminkštėjusių ar šlapių vietų. Jei pagrindas pradėjęs pūti, papildomas dirvožemio sluoksnis gali tik sulaikyti drėgmę ir pabloginti situaciją.
Kada galima užberti šaknis žemėmis
Jeigu geihera vis dar tvirtai laikosi, o virš žemės iškilęs tik senesnis pagrindas arba kelios paviršinės šaknys, jas galima atsargiai uždengti puria žeme. Geriausia tai padaryti dar prieš dirvai visiškai įšąlant.
Žemes berkite saikingai, kad neužkastumėte lapų skrotelės centro. Tikslas yra atkurti kontaktą tarp šaknų ir dirvos, o ne visiškai palaidoti augalo viršūnę. Jei žemė aplink krūmelį buvo nuplauta smarkių liūčių, papildomas sluoksnis padės apsaugoti paviršines šaknis nuo šalčio ir išdžiūvimo.
Tačiau jeigu dirva jau sušalusi, geiheros stipriai spausti atgal nereikėtų. Bandant įstumti augalą į kietą žemę galima pažeisti šaknis ir skrotelės pagrindą. Tokiu atveju geriau apsaugoti iškilusią vietą puriu mulčiu, o rimtesnius tvarkymo darbus atidėti iki pavasario.
Jei pagrindas pūva, vien žemių neužteks
Supuvę, patamsėję ar minkšti lapai turi būti pašalinti iki sveikų audinių. Pažeistas augalo pagrindas turi likti kuo sausesnis ir geriau vėdintis, todėl jo nereikėtų aklinai užberti.
Jeigu supuvęs visas kerelio pagrindas, sveikas dalis galima nupjauti su nedideliu tvirto stiebo gabalėliu ir įšaknydinti vazone. Tokia geihera sode gali nespėti saugiai peržiemoti, todėl jautresnį augalą verta laikyti apsaugotoje vietoje, kol jis sustiprės.
Kodėl geiheros šaknys rudenį iškyla į paviršių
Suaugusios geiheros ilgainiui formuoja aukštesnį sumedėjusį pagrindą, todėl jų skrotelė gali atsidurti aukščiau nei pasodinimo pradžioje. Žemę aplink augalą taip pat nuplauna smarkus lietus, ypač šlaite ar vietoje, kur vanduo sunkiai susigeria.
Neseniai pasodintas krūmelis gali pasislinkti todėl, kad jo šaknys dar neįsitvirtino. Žiemą drėgna dirva sušąla, išsiplečia ir pakelia negiliai įsišaknijusį augalą, o pavasarį atitirpusi žemė nusėda. Dėl tokių pasikartojančių ciklų geiheros šaknys rudenį arba po žiemos gali tapti gerokai labiau matomos.
Taigi pirmiausia įvertinkite augalo stabilumą ir pagrindo būklę. Tvirtą kerą galima atsargiai pridengti puria žeme, o jau sušalusios dirvos geriau nejudinti. Jei matyti puvinys ar šaknų kenkėjų požymiai, reikia spręsti tikrąją problemą, o ne ją paslėpti papildomu dirvožemio sluoksniu.