Plumkotas, apriumas ir šarafuga jau nėra visiškai nežinomi vaismedžiai, tačiau daugelis sodininkų vis dar svarsto, ar tokie augalai iš tiesų verti vietos sode. Slyvų hibridai sodui išsiskiria neįprastais vaisiais, tačiau jų auginimas ne visada toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Šie augalai sukurti kryžminant skirtingas slyvų, abrikosų, persikų, nektarinų ar vyšnių rūšis. Todėl jų savybės gali būti labai įvairios. Vieni hibridai labiau primena slyvas, kiti pasižymi abrikosų aromatu, o dar kiti išsiskiria persikams būdingu sultingumu.
Iš kur atsirado neįprasti vaismedžiai
Slyvų gentis yra plati ir apima daugybę gerai žinomų vaisinių augalų. Skirtingos rūšys tarpusavyje gana lengvai kryžminasi, todėl selekcininkai ilgainiui išgavo augalų, kuriuose sujungtos kelių vaismedžių savybės.
Kai kurie augalai gamtoje atsirado dėl natūralaus kryžminimosi. Pavyzdžiui, naminės slyvos kilmė siejama su dygiųjų slyvų ir kaukazinių slyvų hibridizacija. Juodasis abrikosas taip pat laikomas natūraliai susiformavusiu abrikoso ir juodosios slyvos giminaičiu.
Vis dėlto natūrali kilmė selekcininkams nebuvo vienintelis kelias. Jie kryptingai rinkosi augalus pagal vaisių skonį, derėjimo laiką, atsparumą šalčiui, medžio savybes ir kitus požymius.
Vienas medis, kelių vaisių savybės
Komerciniai slyvų ir abrikosų hibridai buvo pradėti kurti Jungtinėse Valstijose praėjusio amžiaus antroje pusėje. Selekcijos darbuose naudotos įvairios slyvų, abrikosų, persikų, nektarinų ir vyšnių formos.
Tokie augalai buvo dauginami ne vien sėklomis. Sėjinukai skiepijami į suaugusius medžius, kad greičiau pradėtų derėti, o geriausi egzemplioriai atrenkami po kelerių metų stebėjimo. Taip atsirado veislės, pritaikytos ne tik mėgėjiškiems, bet ir komerciniams sodams.
- Plumkotai dažnai paveldi slyvoms būdingą vaisių tvirtumą ir atsparumą šalčiui
- Apriumai išsiskiria saldumu, aromatu ir ankstyvesniu derėjimu
- Persikų hibridai gali būti ypač sultingi
- Vyšnių giminaičiai vertinami dėl skonio ir kvapo
- Kaukazinės slyvos ir stepinės vyšnios gali suteikti daugiau ištvermės šaltesnėmis sąlygomis
Kodėl jie ne visada tinka kiekvienam sodui
Nors hibridai žavi egzotiškais vaisiais, jų atsparumas priklauso nuo konkrečios veislės. Dauguma tokių augalų sukurti šiltesnio klimato regionuose, todėl šaltesnėse vietovėse jų augimas, žydėjimas ir derėjimas gali būti nenuspėjami.
Ypač svarbu įvertinti žiedinių pumpurų atsparumą šalčiui. Net jei pats medis išgyvena žiemą, pavasarinės šalnos gali pažeisti pumpurus ir sumažinti derlių. Dėl to vien gražus vaisių aprašymas neturėtų būti pagrindinė priežastis rinktis konkretų augalą.
Prieš perkant verta pasidomėti, kokiam klimatui veislė išvesta, kokio dydžio medis užauga ir ar jam reikalingas kitas apdulkintojas. Šie dalykai dažnai lemia sėkmę labiau nei neįprastas pavadinimas.
Ar verta išbandyti tokius augalus
Slyvų hibridai sodui gali būti įdomus pasirinkimas tiems, kurie nori eksperimentuoti ir turi galimybę parinkti augalui šiltą, nuo vėjų apsaugotą vietą. Tačiau jų nereikėtų vertinti kaip visiškai universalaus pakaitalo įprastoms slyvoms ar abrikosams.
Geriausia pradėti nuo veislės, apie kurią pateikiama daugiausia informacijos, ypač susijusios su žiemos atsparumu ir derėjimo sąlygomis. Jei augalas parinktas tinkamai, jis gali nudžiuginti ne tik neįprastu vaisių skoniu, bet ir įdomia patirtimi sode.
Slyvų hibridai sodui labiausiai tinka smalsiems augintojams, pasiruošusiems skirti laiko jų priežiūrai ir stebėti, kaip medis prisitaiko prie vietos sąlygų. Skubėti pirkti vien dėl egzotiško pavadinimo neverta, tačiau tinkamai pasirinkta veislė gali tapti išskirtiniu sodo augalu.