Graikinių riešutų kevalų nuoviras dažnai minimas liaudies medicinoje ir namų kosmetikoje. Iš jų ruošiami vandeniniai nuovirai, naudojami skalavimui, kompresams ar plaukams perskalauti. Vis dėlto svarbu atskirti tradicinius naudojimo būdus nuo moksliškai įrodytų gydomųjų savybių.
Graikinių riešutų kevaluose yra augalinių junginių, tačiau vien jų buvimas nereiškia, kad nuoviras gali gydyti aukštą kraujospūdį, aterosklerozę, egzemą ar kitas ligas. Vaistažolių ir naminių preparatų saugumas priklauso nuo žaliavos, paruošimo, kiekio ir žmogaus sveikatos būklės. Jei vartojate vaistus, sergate lėtine liga, laukiatės ar maitinate kūdikį, prieš bandydami tokias priemones pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
1. Burnos skalavimui
Liaudies praktikoje riešutų kevalų nuoviru skalaujama burna ir gerklė. Jam priskiriamas sutraukiantis poveikis, todėl šis būdas kartais pasirenkamas esant nemaloniam burnos kvapui ar apnašoms. Tačiau nuoviras nepakeičia dantų valymo, profesionalios burnos higienos ar odontologo gydymo.
Norint paruošti paprastą nuovirą, reikės 2 valgomųjų šaukštų smulkintų graikinio riešuto kevalų ir stiklinės karšto vandens. Kevalus pavirkite apie 15 minučių, palikite atvėsti ir perkoškite per tankų sietelį arba marlę. Atvėsusiu skysčiu galima trumpai skalauti burną, tačiau jo nuryti nereikėtų.
2. Kompresams ir odai
Graikinių riešutų kevalų nuoviras taip pat naudojamas kaip išorinė priemonė kompresams. Tradiciškai juo drėkinama sudirgusi oda, tačiau jautriems žmonėms toks skystis gali sukelti paraudimą, niežėjimą ar kitą reakciją. Pirmiausia nedidelį kiekį išbandykite ant mažo odos plotelio.
Gaminant tirpalą, apie 200 gramų smulkintų kevalų užpilama stikline karšto vandens ir verdama maždaug 30 minučių. Atvėsusį skystį reikia perkošti ir praskiesti virintu vandeniu. Kompresą ant odos laikykite trumpai, o atsiradus deginimui ar paraudimui procedūrą iš karto nutraukite.
3. Plaukams perskalauti
Koncentruotas kevalų nuoviras gali suteikti plaukams tamsesnį atspalvį, todėl anksčiau jis buvo naudojamas kaip natūrali dažanti priemonė. Spalvos intensyvumas priklauso nuo plaukų atspalvio, nuoviro koncentracijos ir kontakto trukmės.
Prieš tepant skystį ant visų plaukų, verta išbandyti jį ant vienos sruogos. Taip pat reikėtų mūvėti pirštines, nes riešutų kevalų pigmentas gali nudažyti rankas, drabužius ir vonios paviršius. Ši priemonė nepašalina plaukų slinkimo priežasties ir nėra nuplikimo gydymas.
4. Nuoviras su lapais
Kartu su kevalais kartais verdami ir graikinių riešutų lapai. Tradiciniam mišiniui naudojama po 50 gramų lapų ir susmulkintų kevalų bei 100 mililitrų karšto vandens. Mišinys apie 30 minučių kaitinamas ant silpnos ugnies, tada atvėsinamas ir perkošiamas.
Tokį skystį saugiau vertinti kaip išorinę priemonę. Juo galima sudrėkinti kompresą ar perskalauti plaukus, tačiau naudoti ant pažeistos, kraujuojančios ar stipriai uždegusios odos nereikėtų.
5. Su tinktūromis reikėtų elgtis atsargiai
Šaltiniuose aprašoma ir alkoholio tinktūra, ruošiama iš kevalų bei degtinės. Vis dėlto namuose pagaminto preparato sudėtis ir stiprumas nėra tiksliai kontroliuojami, todėl jo vartojimas viduje gali būti nesaugus. Tokia tinktūra neturėtų būti naudojama kraujospūdžiui, cholesterolio kiekiui ar širdies ligoms gydyti.
Vaistažolių ir kitų papildomų preparatų negalima laikyti paskirtų vaistų pakaitalu. Jie taip pat gali sąveikauti su kraujospūdį mažinančiais, kraują skystinančiais, cukraus kiekį reguliuojančiais ar kitais vaistais.
Graikinių riešutų kevalų nuoviras gali būti įdomi natūrali priemonė išoriniam naudojimui, tačiau jį reikėtų ruošti saikingai ir atsargiai. Jeigu odos, dantų ar plaukų problema kartojasi, patikimesnis sprendimas yra kreiptis į gydytoją, odontologą ar dermatologą.