Kodėl žmonėms šalta net tada, kai termometras rodo įprastą kambario temperatūrą? Vienas žmogus biure jaučiasi puikiai ir skuba praverti langą, o šalia sėdintis kolega trina sustingusius pirštus ir ieško šiltesnio megztinio. Nors aplinka abiem vienoda, kūnas į ją gali reaguoti labai skirtingai.
Šalčio pojūtį lemia ne vien oro temperatūra. Svarbu ir tai, kaip organizmas gamina bei išsaugo šilumą, kaip greitai kraujas pasiekia galūnes ir kaip smegenys interpretuoja iš odos gaunamus signalus. Dėl to vieni žmonės žiemą jaučiasi komfortiškai, o kiti šąla beveik nuolat.
Kūnas nuolat balansuoja tarp šilumos gamybos ir jos praradimo
Organizmo vidaus temperatūra palaikoma gana siaurame intervale. Smegenys, širdis ir kiti svarbūs organai turi veikti stabiliomis sąlygomis, todėl atvėsus aplinkai kūnas pirmiausia stengiasi apsaugoti centrines sistemas.
Vienas iš būdų tai padaryti yra susiaurinti odos ir galūnių kraujagysles. Tuomet į rankas bei pėdas patenka mažiau šilto kraujo, o šiluma ilgiau išlieka kūno viduje. Dėl to pirštai gali būti šalti, nors bendra kūno temperatūra išlieka normali.
Drebulys taip pat nėra atsitiktinė reakcija. Greitai susitraukinėjantys raumenys gamina papildomą šilumą. Tačiau žmogus gali pradėti šalti ir vien dėl to, kad ilgai nejuda, sėdi skersvėjyje ar yra pavargęs.
Kodėl vieni žmonės sušąla greičiau
Kūno dydis ir sudėjimas turi įtakos tam, kaip greitai prarandama šiluma. Didesnis kūnas paprastai turi santykinai mažesnį paviršiaus plotą, per kurį šiluma pasišalina, todėl jis gali vėsti lėčiau. Mažesnio sudėjimo žmogus tomis pačiomis sąlygomis kartais sušąla greičiau.
Šilumos išsaugojimui svarbus ir poodinis riebalinis sluoksnis. Jis veikia kaip savotiška izoliacija, sulėtinanti šilumos patekimą į aplinką. Raumenys taip pat nuolat gamina šiek tiek šilumos, todėl aktyvesni ar daugiau raumenų turintys žmonės dažnai greičiau sušyla pajudėję.
Vis dėlto vien išvaizda nepaaiškina visų skirtumų. Daug lemia kraujotaka, fizinis aktyvumas, miego trūkumas, stresas, sotumas ir net įprotis dažnai būti šiltoje aplinkoje.
Šalčio pojūtį formuoja ir nervų sistema
Odoje yra šalčio receptorių, kurie reaguoja į aplinkos pokyčius. Vienas iš jų, vadinamas TRPM8, gali būti sužadinamas ne tik vėsos, bet ir mentolio. Todėl mėtinė guma ar dantų pasta sukuria vėsos įspūdį, nors tikroji burnos temperatūra beveik nepasikeičia.
Smegenys apjungia informaciją iš odos, kraujo ir viso kūno. Tuomet jos įvertina, ar aplinka dar komfortiška, ar jau reikia imtis veiksmų. Dėl individualių nervų sistemos skirtumų du žmonės tą pačią temperatūrą gali pajusti nevienodai.
Kada nuolatinis šaltis gali būti signalas
Jeigu žmogus šąla tik vėsiu oru ar ilgai nejudėdamas, tai dažniausiai tėra įprasta organizmo reakcija. Sušilti padeda judėjimas, šiltesni drabužiai, karštas gėrimas ir sausesnė, nuo skersvėjų apsaugota aplinka.
Tačiau nuolatinis šalčio pojūtis, ypač kartu su nuovargiu, mieguistumu, odos blyškumu, svorio pokyčiais, galūnių tirpimu ar skausmu, neturėtų būti ignoruojamas. Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju, nes šalimas kartais gali būti susijęs su mažakraujyste, skydliaukės veiklos pokyčiais ar kraujotakos sutrikimais.
Taigi atsakymas į klausimą, kodėl žmonėms šalta, slypi ne vien termometro rodmenyse. Šilumos pojūtį lemia kūno sandara, kraujotaka, raumenų darbas, nervų sistemos reakcijos ir bendra savijauta.