Barzdotųjų vilkdalgių žiemojimas ne visada reikalauja papildomos apsaugos. Šių augalų šakniastiebiai dažnai būna iškilę virš dirvos, todėl gali atrodyti, kad juos būtina užpilti durpėmis, lapais ar kompostu. Vis dėlto storas ir drėgmę sulaikantis sluoksnis kartais gali pakenkti labiau nei pats šaltis.
Ar vilkdalgius reikės dengti, priklauso nuo veislės, augalo amžiaus, dirvožemio būklės ir konkrečios žiemos. Vienoje vietoje jie sėkmingai peržiemoja po sniegu, kitoje gali nukentėti nuo šalčio be sniego, o dar kitur pradėti pūti dėl užsistovėjusio vandens.
Atviras šakniastiebis ne visada reiškia problemą
Barzdotųjų vilkdalgių šakniastiebiai auga horizontaliai ir yra arti dirvos paviršiaus. Jų viršutinė dalis dažnai būna atvira saulei, gerai įšyla ir tai yra įprasta šių augalų augimo ypatybė. Vien dėl to jų nereikėtų užkasti giliai prieš žiemą.
Svarbu atskirti natūraliai matomą šakniastiebį nuo augalo, kurio šaknys jau iškilo iš dirvos. Tinkamai pasodinto vilkdalgio šaknys turėtų laikyti augalą dirvoje. Jei po smarkaus lietaus ar šalčio kaitos šakniastiebis atsidengė, jį galima atsargiai apgaubti žeme, tačiau nereikėtų pilti storo sluoksnio tiesiai ant jo.
Per giliai uždengtas šakniastiebis gali gauti per mažai oro. Drėgna dirva aplink augalą taip pat sudaro palankias sąlygas puvimui, ypač kai temperatūra ilgą laiką išlieka žema.
Kada žieminė apsauga gali būti naudinga
Gerai įsišakniję ir atsparių veislių vilkdalgiai dažnai gali žiemoti be papildomo uždengimo, ypač jei auga laidžioje dirvoje. Daugiau dėmesio reikėtų skirti neseniai pasodintiems augalams, kurių šaknys dar nespėjo tinkamai įsitvirtinti.
Lengva apsauga gali praversti ir tada, kai augalai pasodinti vasaros pabaigoje ar rudenį, taip pat jei veislė nežinoma arba anksčiau dar nebuvo žiemojusi jūsų sode. Jauni šakniastiebiai gali būti jautresni pasikartojančiam įšalui ir atodrėkiui, kai dirva kilnojama ir pažeidžiamos dar silpnos šaknys.
- Neseniai pasodintus vilkdalgius
- Nežinomos kilmės ar nebandytas veisles
- Augančius vietose, kur žiemą mažai sniego
- Tuos, kurių šakniastiebiai po šalčio iškyla iš dirvos
Pirmiausia patikrinkite dirvą ir drenažą
Prieš ruošiant apsaugą svarbiau įvertinti ne tik oro temperatūrą, bet ir tai, ar gėlyne nesikaupia vanduo. Barzdotųjų vilkdalgių žiemojimas ypač priklauso nuo gero drenažo, nes šaltu metu permirkusi žemė gali sukelti šakniastiebių puvimą.
Po stipraus lietaus apžiūrėkite, ar aplink kerus nesusidaro balos, ar vanduo nenuteka nuo takų, stogo ar kietos dangos tiesiai į gėlyną. Sunkioje molingoje dirvoje drėgmė gali išsilaikyti ilgai, todėl storas mulčio sluoksnis tokioje vietoje būtų netinkamas.
Jei problema kyla dėl užmirkimo, vien uždengimas jos neišspręs. Reikėtų pasirūpinti, kad vanduo galėtų nutekėti, o šakniastiebiai nebūtų užpilti suspausta ir šlapia žeme.
Kaip pasirinkti tinkamą apsaugą
Jeigu apsauga reikalinga, ji turėtų būti lengva ir neprispausti augalo. Venkite sandariai užpilti šakniastiebius šlapiais lapais, durpėmis ar kompostu. Geriau apsaugoti jautresnį kerą plonu, orui laidžiu sluoksniu, kuris nesulaikytų perteklinės drėgmės.
Po atodrėkių verta patikrinti, ar uždengimas nesudrėko ir nepradėjo pūti. Pavasarį apsaugą reikėtų nuimti laiku, kai stipresni šalčiai jau nebegresia, nes per ilgai laikoma drėgna danga gali pakenkti augalui.
Taigi barzdotųjų vilkdalgių žiemojimas nėra vienodas visiems kerams. Sveiki, gerai įsišakniję augalai laidžioje dirvoje dažnai apsieina be papildomos dangos, o jauniems, neseniai pasodintiems ar nepalankiomis sąlygomis augantiems vilkdalgiams gali prireikti saikingos apsaugos.