Kalijų auginimas namuose gali būti sėkmingas net ir neturint didelės sodininkystės patirties, tačiau šiam augalui reikia laikytis kelių svarbių taisyklių. Dekoratyvinės kalijos vertinamos dėl išraiškingų lapų ir elegantiškų žiedynų, kuriuos gaubia spalvingas papėdlapis. Kad augalas kasmet žydėtų, svarbu nepamiršti ne tik laistymo ar tręšimo, bet ir ramybės laikotarpio.
Kalija yra ne tik kambarinė gėlė
Kalijos priklauso aroninių šeimai. Natūraliai jos auga drėgnose vietose, prie vandens telkinių ar pelkėtose buveinėse, tačiau dekoratyvinės veislės dažniausiai auginamos vazonuose, šiltnamiuose ir gėlynuose.
Prekyboje dažniausiai sutinkamos hibridinės formos ir veislės. Viena iš plačiau žinomų yra veislė „Perle von Stuttgart“, išsiskirianti dideliais žiedynais. Nors kalija atrodo gležna, tinkamai pasodinta ji gali augti vešliai ir ilgai išlaikyti dekoratyvumą.
Kaip pasodinti kaliją į vazoną
Kalijos gumbas prieš sodinimą turi būti apžiūrėtas ir išvalytas nuo likusio substrato. Prieš sodinant jį galima kelioms valandoms pamerkti į specialių svogūniniams augalams skirtų trąšų tirpalą. Tai padeda augalui lengviau pradėti leisti šaknis.
Vazonas turėtų būti pakankamai talpus. Net ir nedideliam gumbui reikėtų skirti maždaug 2-2,5 litro talpos indą, nes augalui reikia nemažai vietos šaknims ir gumbui vystytis. Vazono apačioje būtina įrengti 4-5 centimetrų drenažo sluoksnį.
Žemė turi būti derlinga, puri ir gerai praleisti vandenį. Vazonas pripildomas taip, kad iki jo krašto liktų mažiausiai 10 centimetrų. Prieš sodinant substratą verta sudrėkinti, o pasodinus gumbą palaistyti specialiu įsišaknijimui skirtu tirpalu.
Gumbą svarbu įstatyti tinkama puse. Lygesnė jo dalis paprastai būna apačioje, o viršuje matyti pumpurus primenanti rozetė. Pasodinus per giliai, augalas gali prasčiau augti, todėl gumbas neturėtų būti užžertas storu žemės sluoksniu.
Laistymas ir tręšimas priklauso nuo sezono
Aktyvaus augimo metu kalijai reikia daugiau drėgmės. Laistyti reikėtų reguliariai, tačiau nepalikti vandens vazono padėkle, nes užmirkęs substratas gali pakenkti šaknims.
Kol augalas leidžia lapus ir ruošiasi žydėti, jį galima tręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis pakaitomis. Įsišaknijimui skirtos trąšos vėliau neturėtų būti naudojamos nuolat, nes jų sudėtis pritaikyta būtent pradinei augimo stadijai. Augimo ir žydėjimo metu geriau rinktis svogūniniams augalams skirtas trąšas.
Ramybės laikotarpis yra būtinas
Viena dažniausių priežasčių, kodėl kalija kitą sezoną nežydi, yra praleistas ramybės laikotarpis. Augalui jo reikia maždaug nuo gegužės vidurio iki liepos pabaigos. Tuo metu laistymą būtina gerokai sumažinti.
Liepos ir rugpjūčio mėnesiais kaliją galima persodinti į didesnį vazoną arba perkelti į šiltnamį. Tuomet naudojamas derlingas, molingas velėninės žemės ir mėšlo mišinys. Po persodinimo laistymas palaipsniui didinamas, o augalas vėl reguliariai tręšiamas.
Rudenį šiltnamyje kalijoms tinkamiausia maždaug 8-10 laipsnių šilumos temperatūra. Pradėjus formuotis žiedams, ją galima padidinti iki 12-15 laipsnių. Toks temperatūros režimas padeda augalui pasiruošti žydėjimui.
Kalijų auginimas namuose nėra sudėtingas, jei augalui suteikiama pakankamai vietos, parenkama derlinga žemė ir laikomasi sezoninio priežiūros ritmo. Svarbiausia nebandyti kalijos nuolat auginti vienodomis sąlygomis. Po aktyvaus augimo jai būtina pailsėti, o tik tada galima tikėtis naujų žiedų.