Anturis dažnai pradeda gelsti, džiūti ar nustoti žydėti ne dėl ligos, o dėl netinkamų sąlygų. Dažniausios anturio priežiūros klaidos susijusios su per dideliu vandens kiekiu, netinkama šviesa, sausu oru ir temperatūros svyravimais.
Šis tropinis augalas geriausiai jaučiasi šiltoje, šviesioje, tačiau nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Jei jo lapai prarado sodrią spalvą, ruduoja ar pradėjo gelsti, pirmiausia verta įvertinti, kur stovi vazonas ir kaip dažnai augalas laistomas.
Per daug saulės arba per tamsi vieta
Anturis gamtoje auga po medžių lajomis, todėl jam reikia išsklaidytos šviesos. Tiesioginiai vidurdienio saulės spinduliai gali nudeginti lapus. Ant jų atsiranda sausos rudos dėmės, lapai išblunka, praranda blizgesį, o žiedyno pažiedė taip pat gali pakeisti spalvą.
Vis dėlto visiškas šešėlis šiam augalui taip pat netinka. Trūkstant šviesos, anturis lėčiau auga ir gali visai nežydėti. Vazoną geriausia statyti prie rytinės arba šiaurės rytų krypties lango. Jei saulė per kaitri, augalą galima atitraukti nuo stiklo arba pritemdyti plona užuolaida. Žiemą jam reikėtų parinkti šviesiausią vietą namuose.
Nuolat šlapia žemė kenkia šaknims
Viena dažniausių anturio priežiūros klaidų yra per dažnas laistymas. Nors žemė atrodo drėgna, šaknims gali trūkti oro. Dėl to jos pradeda silpti ar pūti, o pats augalas vysta, gelsta ir praranda apatinius lapus.
Anturiui reikalingas purus, vandenį lengvai praleidžiantis substratas. Tinka mišiniai, skirti tropiniams augalams, monsteroms ar filodendrams. Vazonas privalo turėti drenažo angas, o jo nereikėtų rinktis pernelyg didelio, nes perteklinis žemės kiekis ilgai išlaiko drėgmę.
Laistyti reikėtų tada, kai viršutinis substrato sluoksnis šiek tiek pradžiūsta. Po 15-20 minučių iš lėkštelės būtina išpilti susikaupusį vandenį. Žiemą laistymo dažnį paprastai galima sumažinti.
Netinkamas vanduo gali pakeisti lapų spalvą
Kietas vandentiekio vanduo ilgainiui keičia dirvožemio rūgštingumą. Dėl susikaupusių mineralų anturis gali sunkiau pasisavinti geležį ir kitus mikroelementus. Tuomet lapai gelsta, tačiau jų gyslos išlieka žalios.
Laistymui geriausiai tinka minkštas, kambario temperatūros vanduo. Jei naudojamas vanduo iš čiaupo, jį verta perfiltruoti ir palaikyti bent parą. Šaltas vanduo gali sukelti augalui temperatūrinį stresą, todėl jo reikėtų vengti.
Sausas oras ir per daug trąšų
Šildymo sezono metu patalpų oras dažnai tampa per sausas. Anturio lapų galiukai ir kraštai ruduoja, lapai susisuka, o žiedai būna mažesni. Augalą galima statyti ant padėklo su akmenukais ir vandeniu, tačiau vazono dugnas neturėtų liestis su vandeniu. Taip pat praverčia oro drėkintuvas.
Laiškus galima apipurkšti minkštu vandeniu, bet žiedynų geriau nesušlapinti. Anturio priežiūros klaidos dažnai susijusios ir su tręšimu. Per didelis mineralinių trąšų kiekis gali nudeginti šaknis, o dirvos paviršiuje kartais atsiranda baltas apnašas.
Aktyvaus augimo metu trąšas galima naudoti maždaug kas dvi savaites, tačiau rinktis reikėtų žydintiems augalams skirtą mišinį, kuriame azoto nėra per daug. Rudenį ir žiemą tręšimą reikėtų gerokai sumažinti arba visai nutraukti.
Anturį būtina saugoti nuo šalčio
Šis augalas netoleruoja šaltų skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių. Patogiausiai jis jaučiasi esant maždaug 20-28 laipsnių šilumai. Žemė neturėtų atvėsti žemiau 18 laipsnių, o temperatūrai nukritus žemiau 12 laipsnių augalas gali smarkiai nukentėti.
Anturio nereikėtų laikyti prie dažnai varstomo lango, šalto stiklo ar tiesiai prieš kondicionieriaus srautą. Tinkama šviesa, saikingas laistymas, purus substratas ir stabili šiluma dažniausiai padeda augalui atgauti gyvybingumą bei paskatina naujų žiedų formavimąsi.