Gėlių sėjimas rudenį gali tapti paprastu būdu pavasarį anksčiau sulaukti žiedų. Tinkamai parinktas laikas ir paruošta dirva leidžia sėkloms natūraliai pereiti žiemos laikotarpį, o atšilus orams jos sudygsta be papildomo daigų auginimo namuose.
Toks būdas ypač praverčia tiems, kurie pavasarį nespėja laiku pasėti gėlių. Rudenį atlikus pagrindinius darbus, pavasarį belieka stebėti dygstančius augalus. Daigai dažnai būna tvirtesni, geriau prisitaikę prie temperatūros pokyčių ir pradeda augti anksčiau nei pasėti įprastu metu.
Kada tinkamiausias metas sėjai
Skubėti nereikėtų. Jei sėklos į dirvą pateks per anksti, jos gali sudygti dar prieš žiemą ir žūti nuo pirmųjų šalnų. Kita klaida – sėti į ilgai išliekančią drėgną dirvą, nes sėklos gali būti nuplautos arba pradėti dygti netolygiai.
Geriausia palaukti, kol nusistovės šaltesni orai. Tinkamas metas būna tada, kai dieną temperatūra laikosi maždaug apie nulį, o dirva jau pradeda lengvai stingti. Dažniausiai tai nutinka spalio pabaigoje arba lapkritį, tačiau kai kuriais metais tinkamos sąlygos susidaro ir gruodžio pradžioje.
Svarbiausia, kad artimiausiu metu neprognozuotų ilgalaikio atšilimo. Dirva turi būti pakankamai šalta, kad sėklos nepradėtų dygti iki pavasario.
Kaip paruošti lysvę
Lysvę verta paruošti iš anksto, kol žemė dar nėra sukietėjusi. Tuomet galima išpurenti dirvą, suformuoti negilias, maždaug 1-2 centimetrų gylio vageles ir pasiruošti purios žemės arba komposto, kuriuo vėliau bus užberiamos sėklos.
Atėjus tinkamam laikui, sėkite sausas sėklas šiek tiek tankiau nei pavasarį. Rudenį jų gali prireikti maždaug pusantro karto daugiau, nes dalis sėklų gali nesudygti. Pasėtas sėklas užberkite iš anksto paruošta sausa žeme.
- Vageles suformuokite dar prieš įšąlant dirvai
- Sėkite tik sausas sėklas
- Rudenį sėklų berkite tankiau nei pavasarį
- Po sėjos lysvės nelaistykite
Laistyti nereikia, nes dirvoje netrūksta natūralios drėgmės. Vėliau užduotį perims krituliai, sniegas ir pavasarinis tirpsmo vanduo.
Medetkos gali būti vienos patikimiausių
Medetkos dažnai pasirenkamos todėl, kad jų sėklos yra gana stambios ir jas lengva paskirstyti vagelėse. Šie augalai gali sudygti net po atšiauresnės žiemos, o pražydę džiugina ilgai – nuo vasaros pradžios iki pirmųjų šalnų, jei nužydėję žiedynai reguliariai pašalinami.
Medetkos taip pat gali pačios pasisėti kitam sezonui. Kai kurie sodininkai jas sodina šalia rožių ar kitų augalų, nes žiedais ir kvapu jos gali padėti atbaidyti dalį kenkėjų.
Kosmejos vertos daugiau vietos
Kitas tinkamas pasirinkimas – kosmejos. Tai nereiklūs augalai, galintys pakęsti permainingus orus ir nereikalaujantys sudėtingos priežiūros. Pasėtos prieš žiemą jos gali sudygti anksčiau ir pražysti iki pat vėlyvo rudens.
Kosmejoms reikėtų skirti daugiau vietos, nes jos gali užaugti maždaug metro ar net pusantro metro aukščio. Vėjyje siūbuojantys ažūriniai krūmeliai gražiai atrodo gėlyne, tačiau neturėtų būti sodinami ten, kur trukdytų žemesniems augalams.
Gėlių sėjimas rudenį nereikalauja nei laistymo, nei daigų auginimo ant palangės. Svarbiausia nepasėti per anksti, pasirinkti tinkamą dirvos būklę ir lysvę paruošti iš anksto. Tada pavasarį gamta pati pasirūpins likusia darbo dalimi.