Rudenį vištų kiaušinių dėjimas dažnai sulėtėja, o kai kuriuose lizduose kiaušinių gali visai nebelikti. Dažniausiai tai nėra staigios ligos požymis. Paukščių organizmas reaguoja į trumpėjančias dienas, plunksnų keitimąsi ir kitus sezoninius pokyčius.
Vis dėlto sumažėjęs produktyvumas gali parodyti, kad vištoms trūksta tinkamo pašaro, vandens, ramybės ar kalcio. Todėl verta įvertinti kelis svarbiausius dalykus.
Plunksnų keitimosi metu kiaušinių būna mažiau
Rudenį vištos dažnai pradeda šertis. Naujam plunksnų sluoksniui užauginti reikia daug baltymų ir kitų maistinių medžiagų, todėl organizmas dalį išteklių nukreipia ne kiaušiniams, o plunksnoms.
Šiuo laikotarpiu paukščiams reikėtų duoti visavertį lesalą, kuriame netrūktų baltymų. Kaip papildomą skanėstą galima pasiūlyti džiovintų milčių ar vabzdžių lervų, tačiau jie neturėtų pakeisti pagrindinio pašaro.
Vištoms taip pat naudinga įrengti dulkių vonią iš sauso smėlio ar žemių. Ji padeda prižiūrėti plunksnas ir mažina diskomfortą, nors pati savaime plunksnų keitimosi reikšmingai nesutrumpina.
Trumpesnės dienos keičia paukščių ritmą
Natūraliai trumpėjantis šviesusis paros laikas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl rudenį kiaušinių surenkama mažiau. Kad vištos dėtų stabiliai, joms paprastai reikia maždaug 14 valandų šviesos per parą.
Kai kurie paukščių augintojai tamsesniu metų laiku įjungia papildomą apšvietimą vištidėje. Tačiau persistengti nereikėtų. Per intensyvus ir per ilgas apšvietimas gali skatinti paukščius dėti beveik be pertraukos, o tai ilgainiui gali išsekinti jų organizmą.
Dėl šios priežasties dalis augintojų rudenį ir žiemą leidžia vištoms pailsėti. Trumpalaikis kiaušinių sumažėjimas nebūtinai reiškia problemą, jei paukščiai atrodo sveiki ir aktyvūs.
Įtakos turi veislė ir noras perėti
Ne visos vištos pasižymi vienodu produktyvumu. Kai kurių veislių paukščiai kiaušinius deda rečiau, todėl lūkesčiai turėtų priklausyti ir nuo jų genetinių savybių.
Kiaušinių dėjimą gali sustabdyti ir perėjimo instinktas. Višta, kuri ilgai tupi lizde, dažnai nustoja dėti kelioms savaitėms ar net mėnesiams. Tokiu atveju galima laikinai apriboti patekimą į mėgstamą lizdą ir perkelti paukštį į šviesią, gerai vėdinamą vietą, kur nėra sąlygų perėti.
Kitas sprendimas yra leisti vištai išperėti apvaisintus kiaušinius ar auginti jauniklius. Pasibaigus šiam etapui, vištų kiaušinių dėjimas dažniausiai palaipsniui atsinaujina.
Patikrinkite sveikatą, pašarą ir aplinką
Sveika višta paprastai būna aktyvi, jos akys skaidrios, plunksnos švarios, o skiauterė ryškiai raudona. Susirūpinti reikėtų pastebėjus vangumą, šlubavimą, išskyras, neįprastą plunksnų slinkimą ar labai blyškią skiauterę.
Nuolatinis kasymasis gali reikšti parazitus, todėl paukščius verta apžiūrėti bent kartą per mėnesį. Jei atsiranda neįprastų simptomų, geriausia pasitarti su veterinaru.
Lesalas turi atitikti paukščių amžių ir dėjimo etapą. Žalumynų bei skanėstų galima duoti saikingai, tačiau svarbiausia užtikrinti švarų vandenį ir pakankamą kalcio kiekį. Kalcis būtinas tvirtam kiaušinio lukštui.
Galiausiai reikėtų sumažinti stresą. Vištas gali išgąsdinti plėšrūnai, šunys, katės, vabzdžiai, tarpusavio peštynės, naujų paukščių įkurdinimas ar staigus vištidės pakeitimas. Rami, stabili aplinka dažnai yra ne mažiau svarbi nei pašaras.