Bijūnų priežiūra rudenį lemia ne tik tai, kaip augalai ištvers šaltąjį sezoną, bet ir kiek žiedų sukraus kitąmet. Nors šie daugiamečiai augalai vienoje vietoje gali augti dešimtmečius, be tinkamo dėmesio jų krūmai ilgainiui silpnėja, o žiedų mažėja.
Po žydėjimo darbai su bijūnais nesibaigia. Iki žiemos jiems reikia papildomų maisto medžiagų, tinkamo genėjimo ir tvarkingos aplinkos aplink krūmą.
Kokiomis trąšomis tręšti bijūnus rudenį
Rudeniniam tręšimui labiausiai tinka kalio ir fosforo trąšos. Šie elementai padeda augalui pasiruošti ramybės laikotarpiui ir sustiprinti šaknų sistemą. Tuo metu azoto trąšų geriau nenaudoti, nes jos skatina naujų lapų augimą, o prieš šalčius tai gali susilpninti augalą.
- superfosfatas
- monokalio fosfatas
- kalio sulfatas
Prieš tręšiant krūmą verta gausiai palaistyti paprastu vandeniu. Maždaug po paros pasirinktos trąšos įterpiamos į dirvą aplink augalą. Dažnai rekomenduojama naudoti apie 40 gramų preparato vienam krūmui, tačiau tikslią normą būtina pasitikrinti ant konkretaus produkto pakuotės. Per didelis kiekis gali pažeisti šaknis.
Jeigu renkatės natūralesnį būdą, galima naudoti medžio pelenų tirpalą. Stiklinę pelenų reikia užpilti 10 litrų karšto vandens, palaikyti apie dvi paras ir skystį perkošti. Po kiekvienu krūmu pilama maždaug po 2 litrus paruošto tirpalo.
Kada rudenį tręšti bijūnus
Trąšas geriausia įterpti iki rudens vidurio, kai augalas jau baigia pasiruošti žiemai. Jei darbai užsitęsė, pietesnio klimato vietovėse tręšti galima ir vėliau, tačiau nereikėtų laukti, kol dirva visiškai įšals.
Per anksti patręšus azoto turinčiomis trąšomis, bijūnas gali pradėti leisti naujus ūglius. Jie nespėja tinkamai subręsti ir tampa jautresni šalčiui.
Kaip genėti bijūnus prieš žiemą
Bijūnų nereikėtų skubėti kirpti vos pasibaigus žydėjimui. Lapai dar kurį laiką padeda augalui kaupti maisto medžiagas, todėl genėjimo geriausia imtis tik po pirmųjų šalnų, kai temperatūra jau nukrinta žemiau nulio, o lapai patys priglunda prie žemės.
Žoliniai bijūnai nupjaunami beveik prie pat dirvos. Virš žemės paliekami trumpi, maždaug 4 centimetrų aukščio stiebų likučiai. Medėjantiems bijūnams toks genėjimas netinka. Jiems pašalinamos tik sausos, pažeistos arba ligotos šakos.
Nupjautus lapus ir stiebus geriau surinkti bei išnešti iš gėlyno. Ant augalinių liekanų gali peržiemoti ligų sukėlėjai ir kenkėjai.
Kuo uždengti bijūnus žiemai
Po genėjimo aplink krūmą galima paskleisti komposto, durpių arba medžio pelenų sluoksnį. Tokia danga padeda apsaugoti šaknis nuo staigių temperatūros pokyčių ir papildomai pagerina dirvos struktūrą.
Medėjantiems bijūnams prieš didesnius šalčius praverčia agrodanga. Ją reikėtų naudoti tada, kai augalas jau pereina į ramybės laikotarpį, tačiau neapvynioti krūmo per anksti ir pernelyg sandariai.
Tinkamai atlikta bijūnų priežiūra rudenį neužima daug laiko, tačiau gali turėti įtakos augalo būklei kitą sezoną. Svarbiausia neskubėti genėti, pasirinkti tinkamas trąšas ir nepalikti sode sergančių augalo dalių.
