Vištidės šiltinimas žiemą nebūtinai turi prasidėti nuo naujų medžiagų pirkimo. Pirmiausia reikia suprasti, kas labiausiai vėsina patalpą. Vištoms šaltis dažnai pavojingesnis tada, kai kartu kaupiasi drėgmė ir pučia skersvėjai.
Pati izoliacija šilumos nesukuria, ji tik lėtina patalpos atvėsimą. Pagrindinį šilumos šaltinį įprastoje vištidėje sudaro pačios vištos, tačiau kartu su šiluma jos išskiria daug drėgmės. Jei ši drėgmė neturi kur pasišalinti, ant šaltų paviršių pradeda kauptis kondensatas, o pakratai tampa šlapi.
Nuo ko pradėti vištidės apžiūrą
Apžiūrai prireiks žibintuvėlio, užrašų knygelės, ruletės, paprasto kambario termometro ir, jei turite, nebrangaus drėgmės matuoklio. Patogiausia viską tikrinti anksti ryte po šaltesnės nakties, kol paukščiai dar yra viduje. Tuo metu lengviau pastebėti vietas, kur kaupiasi kondensatas arba prasiskverbia šaltis.
Pradėkite nuo stogo. Apžiūrėkite jo iškyšas, vietas, kur stogas jungiasi su siena, ir lentas, esančias po danga. Tamsesnės drėgmės žymės, vandens tekėjimo pėdsakai ar pratekėjimai po lietaus ir atlydžio rodo, kad problema gali būti ne sienose, o viršuje.
Taip pat apeikite visą pastato perimetrą ir atidžiai apžiūrėkite apatinę sienų dalį. Ten dažnai pradeda pūti lentos, nuo pamato atsiskiria apdaila, atsiranda pelių urvelių ar graužikų pragraužtų skylių. Net ir nedidelis plyšys prie grindų gali įleisti daugiau šalčio nei keli smulkūs tarpeliai sienose.
Durys, langai ir vietos, pro kurias patenka šaltis
Ypatingą dėmesį skirkite durims. Kreivai užsidaranti varčia, tarpas apačioje ar nesandari stakta gali tapti pagrindine skersvėjo priežastimi. Šaltas oras dažnai patenka ne per visą sieną, o per kelias aiškias angas.
Viduje uždarykite duris, pritemdykite patalpą ir žibintuvėliu apšvieskite lubas bei langus. Kondensato lašeliai ant stogo konstrukcijų, šerkšnas vidinėje lango pusėje ar baltos dėmelės ant varžtų galvučių rodo, kad drėgmė kaupiasi patalpoje ir nepakankamai pasišalina.
Skersvėjus galima aptikti plona popieriaus juostele arba lengvu siūlu. Lėtai vedžiokite juos palei durų kraštus ir kitus sujungimus. Jei popierius ar siūlas pradeda krypti į vieną pusę, toje vietoje verta ieškoti nesandarumo. Atviros liepsnos tam naudoti negalima, nes vištidėje gali būti sausų pakratų ar paslėptų degių izoliacinių medžiagų.
Drėgmė dažnai kelia daugiau problemų nei šaltis
Apžiūrėkite pakratus po laktomis ir aplink lesyklas. Šiose vietose jie paprastai būna drėgnesni, tačiau susigulėjęs, sunkus ir ilgai neišdžiūvęs sluoksnis rodo, kad problema jau rimtesnė. Drėgmė gali kauptis ir tada, kai ant sienų nematyti akivaizdžių lašų.
Nemalonus amoniako kvapas prie durų yra ženklas, kad reikia sutvarkyti pakratus ir pasirūpinti oro apykaita. Tačiau vien kvapu pasikliauti negalima. Žmogus prie jo greitai pripranta, todėl po kelių minučių patalpoje kvapas gali nebeatrodyti stiprus, nors oras išlieka prastas.
Vištidės šiltinimas žiemą turi būti derinamas su vėdinimu. Tikslas nėra visiškai užsandarinti patalpą, o pašalinti drėgną orą taip, kad paukščių laikymo vietoje neatsirastų tiesioginis skersvėjis.
Ką susirašyti po pirmos apžiūros
- Kur stogas arba sienos praleidžia vandenį
- Kur yra didžiausi tarpai prie durų ir langų
- Kur kaupiasi kondensatas ar šerkšnas
- Kur pakratai lieka drėgni
- Ar prie laktų jaučiamas amoniako kvapas
- Ar paukščių vietoje jaučiamas tiesioginis oro judėjimas
Tokia apžiūra padės atskirti tikrąsias problemas nuo vietų, kurioms šiltinti šiuo metu nereikia. Pirmiausia verta pašalinti vandens pratekėjimus, uždaryti didelius plyšius ir sutvarkyti drėgmės šaltinius. Tik tada vištidės šiltinimas žiemą bus prasmingas ir nereikalaus bereikalingų išlaidų.
