Perdirbta mėsa – produktas, kuris daugeliui mūsų atrodo visiškai įprastas kasdienybėje. Dešrelės pusryčiams, šaltibarščiai su rūkyta šonine, sumuštiniai su kumpiu – atrodo, kas čia blogo? Tačiau būtent perdirbta mėsa šiandien yra siejama su dešimtimis ligų, pradedant širdies ir kraujagyslių problemomis, baigiant onkologiniais susirgimais. O blogiausia tai, kad daugelis apie tai net nesusimąsto.
Įdomu tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) jau seniai įtraukė perdirbtą mėsą į kancerogenų sąrašą – kartu su tabaku ir asbestu. Ir vis dėlto parduotuvių lentynos lūžta nuo dešrų, dešrelių, konservų ir rūkyto kumpio. Ar tikrai verta rizikuoti sveikata dėl greito ir skanaus užkandžio?
Kodėl perdirbta mėsa laikoma pavojinga sveikatai?
Iš pirmo žvilgsnio perdirbta mėsa gali atrodyti kaip patogus ir net sveikas pasirinkimas – juk dažnai ant pakuotės matome žodžius „natūrali“, „be glitimo“, „be GMO“. Tačiau tikroji problema slypi ne paviršiuje.
Apdorojimo metu mėsa yra rūkinama, sūdoma, konservuojama arba kitaip apdorojama cheminėmis priemonėmis, kurios padeda išlaikyti ilgą galiojimo laiką ir skonį. Būtent šie procesai, ypač druskos, nitritų, rūkymo produktų naudojimas, sukuria pavojingus junginius, kurie ilgainiui gali žaloti organizmą.
Reguliarus perdirbtos mėsos vartojimas yra siejamas su padidėjusia įvairių ligų rizika. Tyrimai rodo, kad tie, kurie dažnai valgo dešras, dešreles ar rūkytą šoninę, dažniau serga širdies ligomis, patiria uždegiminius procesus organizme, o svarbiausia – jų rizika susirgti storosios žarnos vėžiu smarkiai išauga.
Būtent todėl specialistai vis dažniau rekomenduoja kuo mažiau vartoti šio tipo produktų arba visai jų atsisakyti.
Kokias ligas sieja su perdirbtos mėsos vartojimu
Ilgalaikis perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su daugeliu rimtų sveikatos sutrikimų. Deja, daugelis žmonių šių pavojų nesusieja tiesiogiai su kasdieniais mitybos įpročiais, kol ligos simptomai tampa nebeignoruojami. Štai kodėl verta žinoti, kokias ligas dažniausiai mokslininkai ir gydytojai sieja su perdirbtos mėsos vartojimu.
- Storosios žarnos vėžys.
Pasaulio sveikatos organizacija oficialiai patvirtino, kad perdirbta mėsa yra kancerogenas. Net nedidelis kasdieninis jos kiekis gali padidinti riziką susirgti šia onkologine liga. - Širdies ir kraujagyslių ligos.
Didelis druskos, riebalų ir konservantų kiekis perdirbtoje mėsoje didina cholesterolio lygį kraujyje, skatina uždegiminius procesus ir gali sukelti arterijų užsikimšimą. - Antro tipo cukrinis diabetas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai valgo perdirbtą mėsą, turi didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu, nes uždegimai trikdo normalų organizmo atsaką į insuliną. - Uždegiminės žarnyno ligos.
Nitritai ir kiti cheminiai priedai, esantys perdirbtoje mėsoje, gali dirginti žarnyną, skatinti lėtinius uždegimus ir sukelti rimtus virškinimo sutrikimus. - Nutukimas ir metabolinis sindromas.
Kaloringa, stipriai apdorota mėsa prisideda prie svorio augimo ir metabolizmo sutrikimų, o tai padidina ne tik diabeto, bet ir kitų lėtinių ligų riziką.
Kaip sumažinti perdirbtos mėsos žalą, jei jos visiškai atsisakyti kol kas nepavyksta
Nors idealu būtų visiškai atsisakyti perdirbtos mėsos, realybėje tai padaryti iš karto gali būti sunku. Daugelis esame įpratę prie jos skonio, patogumo ir lengvo paruošimo. Tačiau gera žinia ta, kad net ir mažais žingsniais galima gerokai sumažinti žalą sveikatai.
Pirmiausia, stenkitės rinktis perdirbtą mėsą kuo rečiau. Jei anksčiau dešrelės buvo ant jūsų stalo kasdien, pradėkite nuo to, kad valgysite jas tik kartą per savaitę ar dar rečiau.
Antra, labai svarbu skaityti etiketes: rinkitės tuos produktus, kuriuose kuo mažiau ingredientų, be papildomų nitritų, glukozės sirupų ar stiprių konservantų.
Trečia, kiek įmanoma, derinkite perdirbtą mėsą su šviežiomis daržovėmis – jos gali šiek tiek neutralizuoti kenksmingų junginių poveikį organizmui.
Dar vienas praktiškas žingsnis – palaipsniui keisti perdirbtą mėsą sveikesnėmis alternatyvomis: kepta vištiena, kalakutiena, augaliniais baltymais. Tokie pokyčiai padės išsaugoti mėgstamus patiekalus, bet sumažins riziką sveikatai ir sustiprins organizmą ilgalaikėje perspektyvoje.
Išvada: kiekvienas pasirinkimas svarbus
Perdirbta mėsa gali atrodyti kaip nekaltas įprotis – greitas užkandis, lengvas pietų sprendimas ar tradicija iš vaikystės. Tačiau moksliniai faktai kalba aiškiai: ilgalaikis tokio maisto vartojimas kelia rimtą grėsmę sveikatai. Laimei, kiekvienas iš mūsų turi galimybę rinktis – žingsnis po žingsnio keisti įpročius, atsisakyti to, kas kenkia, ir stiprinti savo organizmą iš vidaus.
Atsisakyti perdirbtos mėsos ar bent jau gerokai sumažinti jos vartojimą – vienas geriausių dalykų, kurį galime padaryti dėl savęs ir savo šeimos. Maži kasdieniai sprendimai virsta dideliais pokyčiais. Ir kuo anksčiau juos pradėsime, tuo daugiau šansų turėsime gyventi sveikiau, ilgiau ir kokybiškiau.
