Vos tik pasirodo pirmieji šiltesni orai, dauguma sodininkų ima galvoti apie vieną svarbiausių vasaros puošmenų – jurginus. Tačiau neretai entuziazmas virsta nusivylimu: praėjus mėnesiams, žiedų taip ir nesulaukiama. Nors jurginai atrodo nereiklūs, yra kelios dažnos klaidos sodinant jurginus, kurios viską gali sugadinti dar prieš prasidedant žydėjimui.
Ši klaida dažniausiai nėra akivaizdi – ją padaro net ir patyrę daržininkai, tikėdamiesi gausaus ir spalvingo žiedyno. O augalas, vietoje to, ima leisti tik lapus. Todėl verta iš anksto žinoti, kas gali pakišti koją ir kaip užtikrinti, kad jurginai žydėtų ilgai, ryškiai ir gausiai.
Per giliai sodinami gumbai – viena dažniausių klaidų
Sodinant jurginus, svarbu įvertinti ne tik vietą, bet ir gylį. Daugelis daro klaidą manydami, kad kuo giliau pasodins, tuo geriau – augalas bus stabilesnis ir neperdžius. Tačiau per giliai įkastas gumbas patiria per daug drėgmės, pradeda pūti arba ilgai neleidžia ūglių. Tai viena dažniausių klaidų sodinant jurginus, dėl kurios augalas stipriai nusilpsta ir vėliau nebesukuria žiedų.
Idealu, jei gumbai sodinami maždaug 5–7 cm gylyje nuo viršutinės dalies. Jei dirva sunki arba labai drėgna – net ir mažiau. Taip užtikrinama, kad gumbas gautų pakankamai oro, šilumos ir nepradėtų pūti dar prieš prasidedant augimo fazei. Jurginų gumbai jautrūs užmirkimui, tad svarbu ne tik gylis, bet ir vietos pasirinkimas.
Netinkama jurginų kryptis saulės atžvilgiu
Dar viena iš dažnai pasitaikančių klaidų sodinant jurginus – parinkti per daug pavėsingą vietą arba augalus pasodinti taip, kad jie didžiąją dienos dalį liktų be tiesioginių saulės spindulių. Nors jurginai gali augti ir pusiau pavėsyje, be pilnos saulės jie nesukaupia pakankamai energijos žydėjimui. Tada jurginas leidžia lapus, bet žiedai taip ir nepasirodo.
Norint džiaugtis gausiu ir spalvingu žydėjimu, jurginams būtina bent 6 valandos tiesioginės saulės per dieną. Geriausiai – nuo ryto iki popietės, kai saulė dar ne tokia kaitri, bet pakankamai stipri. Jei jūsų sklype yra tik viena pusiau saulėta vieta, verta rinktis veisles, kurios atsparesnės pavėsiui – tačiau net ir jos be šviesos žiedais nedžiugins.
Per ankstyvas sodinimas į šaltą žemę
Vienas iš pavojingiausių sprendimų – sodinti jurginus į neįšilusią dirvą, kai naktimis dar pasitaiko šalnų. Toks skubėjimas – viena iš tipinių klaidų sodinant jurginus, kuri gali visiškai sustabdyti jų augimą arba net sunaikinti šakniagumbius. Šalnos ne tik nudegina jaunas atžalas, bet ir sulėtina šaknų veiklą, todėl augalas ilgai stagnuoja.
Optimalus metas sodinti jurginus – kai dirva sušyla bent iki 10–12 °C, o šalnų tikimybė tampa minimali. Dažniausiai tai būna gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Jei norite pradėti anksčiau, verta juos iš pradžių įsodinti į vazonus ir laikyti šiltnamyje, o į lauką perkelti tik praėjus pavojui.
Per tankus sodinimas – jurginai neturi vietos augti
Dar viena nepastebima, bet dažna klaida sodinant jurginus – pasodinti juos per arti vienas kito. Iš pradžių daigeliai atrodo nedideli, bet jurginai auga sparčiai, išleidžia daug lapų ir stiebų, todėl greitai ima konkuruoti dėl šviesos, oro ir maistinių medžiagų. Pasekmė – silpnesni stiebai, mažiau žiedų arba jų visai nebūna.
Kad jurginai augtų stiprūs ir žydėtų gausiai, tarp jų rekomenduojama palikti bent 40–60 cm tarpą (aukštoms veislėms – net daugiau). Tuomet augalai geriau vėdinasi, mažėja grybelinių ligų rizika, o šviesa pasiekia visus stiebus. Tinkamas atstumas – vienas iš svarbiausių žingsnių, norint išvengti klaidų jau pačioje pradžioje.
Per daug trąšų – daugiau lapų, mažiau žiedų
Kai kurie sodininkai, norėdami paskatinti augimą, persistengia su tręšimu. Tai viena iš tų klaidų sodinant jurginus, kuri daroma su geriausiais ketinimais, bet duoda priešingą rezultatą. Per daug azoto turinčios trąšos skatina vešlių, žalių lapų augimą, tačiau slopina žiedų formavimąsi. Jurginas atrodo sveikas, bet žiedų taip ir nesulaukia.
Norint skatinti žydėjimą, svarbu naudoti subalansuotas arba fosforo bei kalio turtingas trąšas. Jos padeda formuoti žiedpumpurius, stiprina šaknis ir palaiko bendrą augalo ištvermę. Tręšti reikia saikingai, stebint augalo reakciją – mažiau dažnai, bet tikslingai. Taip išvengsite pertekliaus ir užtikrinsite, kad jurginai ne tik augtų, bet ir žydėtų.
Išvada
Jurginai – vieni įspūdingiausių vasaros žiedų, tačiau jų grožis neatsiranda savaime. Net ir nedidelės klaidos sodinant jurginus gali nulemti, kad augalai taip ir nepradės žydėti. Per gilus sodinimas, šalta dirva, per tankus išdėstymas ar netinkamos trąšos – tai dažni, bet pataisomi dalykai.
Sėkmės paslaptis slypi ne kiek darbo kiekyje, kiek žinojime, ką daryti ir ko vengti. Skirdami šiek tiek daugiau dėmesio pradžiai, galite visą sezoną džiaugtis spalvingais, vešliais jurginų žiedais. O augalai jums tikrai padėkos – tyliai, bet žydėdami įspūdingai.
