Staiga pajutus padažnėjusį širdies plakimą, dažnas griebiasi vaistų ar tiesiog bando nusiraminti. Tačiau kartais pakanka paprasto sprendimo. Greitas pulsą mažinantis būdas gali būti visai šalia – be receptų ar papildų.
Nervingos situacijos, stresas ar net kofeinas gali išbalansuoti širdies ritmą. Organizmas į tai reaguoja greitu pulsu, o tai sukelia nemalonų pojūtį – tarsi vidinį nerimą. Laimei, yra natūralių būdų šią būklę sušvelninti per kelias minutes.
Žmonės nuo seno ieškojo priemonių širdžiai ir nervų sistemai raminti. Kai kurie metodai veikia greičiau nei tikėtasi – jie pagrįsti kūno fiziologija, kvėpavimo ritmu ar net temperatūros pokyčiais.
Pirmoji pagalba be vaistų: kas veikia greitai?
Kai pulsas ima šokinėti, svarbiausia – nedelsti ir reaguoti ramiai. Dauguma greito poveikio priemonių veikia ne per valandas, o per kelias minutes. Reikia tik žinoti, ką daryti.
Šie metodai gali būti naudojami tiek namuose, tiek darbe ar net automobilyje – be specialių priemonių, be vaistų ir be pašalinio poveikio.
Efektyvūs greiti būdai sumažinti pulsą:
- Lėtas, gilus kvėpavimas
Įkvėpkite per 4 sekundes, sulaikykite orą 4–5 sekundes, o iškvėpkite per 6–8. Toks ritmas ramina nervų sistemą. - Veido apipylimas šaltu vandeniu
Staigus temperatūros pokytis suaktyvina vadinamąjį „nardymo refleksą“ – pulsas automatiškai sumažėja. - Kvėpavimas per suspaustas lūpas
Tarsi pūstumėte per šiaudelį – tai mažina krūtinės spaudimą ir padeda širdžiai grįžti į ritmą. - Uždėti šaltą kompresą ant kaklo
Ypač efektyvu, jei šaltis liečia miego arterijos sritį – tai veikia vegetacinę nervų sistemą. - Lengvas spaudimas ant vokų (užmerktų akių)
Vadinamas „vagalinis manevras“, kuris stimuliuoja klajoklį nervą – jis tiesiogiai susijęs su širdies ritmu.
Šie paprasti, fiziologiškai pagrįsti metodai gali tapti pirmąja pagalba situacijose, kai norisi greito efekto be medikamentų. O svarbiausia – jie prieinami visiems ir iškart.
Natūralūs pagalbininkai greitam poveikiui
Kai pulsas šokteli ne dėl fizinio krūvio, o dėl emocinės įtampos ar vidinio nerimo, organizmui reikia signalo, kad viskas gerai.
Čia pasitelkti galima ir kai kurias natūralias priemones, kurios padeda nurimti per kelias minutes. Nors jos neveikia akimirksniu kaip mygtukas, bet kūnas į jas reaguoja greičiau nei įsivaizduojame.
Vienas dažniausiai pamirštamų būdų – raminančių žolelių kvapas. Tikras levandų, melisų ar net apynių aromatas gali turėti tiesioginį poveikį centrinei nervų sistemai. Kvėpuojant giliai, smegenys priima šiuos signalus kaip ženklą nurimti – o tai natūraliai sumažina ir širdies susitraukimų dažnį.
Svarbu ir tai, ką geriame. Šilta melisų ar sukatžolės arbata gali veikti ne tik kaip ilgo poveikio priemonė, bet ir kaip greitas pulsą mažinantis būdas, jei jaučiama įtampa. Kartais net šilto gėrimo pojūtis gerklėje veikia raminamai – fiziškai ir psichologiškai.
Jei tai kartojasi
Nors vienkartinis pulso šuolis dažnai susijęs su stresu ar per dideliu krūviu, pasikartojantys epizodai gali rodyti gilesnę priežastį. Ne visada tai reiškia ligą, bet stebėti save – būtina.
Pulso dažnis gali svyruoti dėl skydliaukės sutrikimų, elektrolitų pusiausvyros, anemijos ar net besikaupiančio streso, kurio nepastebime kasdienybėje. Ypač jei kartu pasireiškia dusulys, svaigulys ar spaudimas krūtinėje – tai jau ženklai, kad reikia nebe tik raminimosi, bet ir išsamesnio ištyrimo.
Net jei norisi viską spręsti natūraliai, svarbu žinoti savo ribas. Kuo anksčiau pastebime pasikartojantį širdies ritmą išderinantį veiksnį, tuo paprasčiau jį suvaldyti be vaistų – arba su labai minimaliu įsikišimu.
Kūno ženklai, kurių nereikėtų ignoruoti
Pulsas niekada nekyla be priežasties. Net jeigu atrodo, kad viskas gerai, kūnas dažnai signalizuoja apie įtampą anksčiau nei mes tai suvokiame. Padažnėjęs širdies plakimas, suspaudimas krūtinėje ar net staigus kūno įkaitimas – tai ženklai, kad kažkas išbalansuota.
Kartais užtenka kelių minučių tyloje ar sąmoningo kvėpavimo, kad šie simptomai praeitų. Tačiau problema kyla tada, kai ignoruojame šiuos signalus diena po dienos. Kūnas ilgai netyli – jis vis tiek privers sustoti, tik vėliau jau nebus taip lengva.
Svarbu pastebėti ne tik pulsą, bet ir tai, kaip reaguojame į stresą. Ar susitraukia pečiai? Ar pradeda džiūti burna? Ar pakinta kvėpavimas? Kuo anksčiau į tai atkreipiam dėmesį – tuo greičiau galima reaguoti.
Toks stebėjimas ir momentinis sustojimas jau pats savaime tampa greitu pulsą mažinančiu būdu, nes leidžia kūnui pasivyti mintis. O kai mintys grįžta į pusiausvyrą – širdis seka iš paskos.
Išvados: kai širdis prašo ramybės
Padažnėjęs pulsas – tai ne visada pavojus, bet visada signalas. Kuo greičiau sureaguojame, tuo paprasčiau grįžti į pusiausvyrą. Kartais pakanka vos kelių minučių – kvėpavimo pratimo, šalčio pojūčio ar ramios akimirkos.
Greitas pulsą mažinantis būdas nebūtinai turi būti sudėtingas. Svarbiausia – žinoti, ką daryti ir kaip padėti sau natūraliai. O jei situacija kartojasi – tai ne silpnumas, o protingas kvietimas pasitikrinti giliau.
