Nors pienas mums dažniausiai asocijuojasi su pusryčių kava ar blynais, kai kurie sodininkai jį pila tiesiai į daržo lysves. Skamba keistai? Tačiau vis daugiau žmonių tikina – pieno trąša veikia, ypač kai nenori naudoti chemijos.
Pienas turi kalcio, fermentų, baltymų ir net natūralių bakterijų, kurios gali pagerinti dirvožemio struktūrą ir net sustiprinti augalus. Vieni jį naudoja agurkams, kiti – pomidorams ar net uogoms.
O ar verta bandyti? Ką apie tai sako tie, kurie jau išbandė? Ir kaip tą pieno trąšą naudoti teisingai?
Kodėl pienas naudingas augalams?
Nors atrodo, kad pienas – tik maisto produktas, jo sudėtyje slypi daugybė medžiagų, kurios gali praversti ir sode. Pirmiausia – kalcis. Tai mikroelementas, būtinas augalų ląstelių stiprumui ir sveikam augimui.
Pieno trąša taip pat aprūpina augalus natūraliais baltymais, kurie lėtai skaidosi dirvoje ir padeda šaknims geriau įsitvirtinti. Kai kurie sodininkai pastebi, kad po tokio laistymo augalai tampa stipresni, o lapai – ryškesni.
Be to, pienas turi bakterijų, kurios gali pagerinti mikroorganizmų pusiausvyrą dirvožemyje. Tai ypač naudinga, kai žemė yra nualinta arba po ankstesnių cheminių trąšų naudojimo.
Pienas netgi gali veikti kaip natūralus fungicidas – kai kurios jo savybės padeda sumažinti miltligės ar kitų lapų ligų plitimą.
Kam tinka pieno trąša?
Ne visi augalai vienodai reaguoja į pieną, bet kai kuriems jis gali būti tikras pagalbininkas. Svarbu žinoti, kada ir kokiam augalui toks maitinimas iš tiesų naudingas.
Dažniausiai pieno trąša naudojama daržovėms, kurios mėgsta kalcį ir jautriai reaguoja į mikroelementų trūkumą. Taip pat ją renkasi tie, kurie augina šiltnamyje – ten lengviau kontroliuoti ir kvapą, ir pieno poveikį dirvai.
Augalai, kuriems pieno trąša tinka geriausiai:
- Agurkai. Pastebėta, kad jie tampa atsparesni lapų ligoms, o derlius – gausesnis.
- Pomidorai. Pienas padeda kovoti su grybeliu ir stiprina šaknų sistemą.
- Moliūgai ir cukinijos. Šie stambūs augalai vertina papildomą kalcį ir švelnų maitinimą.
- Braškės. Nedidelis kiekis pieno kartais naudojamas kaip apsauga nuo miltligės.
- Kopūstai. Jautrūs dirvos kokybei – pieno bakterijos padeda sureguliuoti pH.
Svarbu – ne visi augalai pieną toleruoja. Pupelėms ar svogūnams jis gali būti per stiprus ar tiesiog nenaudingas. Taip pat nereikėtų naudoti ant labai jaunų daigų – pradėti geriau nuo praskiestų tirpalų ir stebėti reakciją.
Pieną rekomenduojama naudoti kaip papildymą prie kitų natūralių priemonių, o ne kaip vienintelę trąšą. Tuomet jis papildo dirvą, bet nesukelia per didelės apkrovos augalui.
Kaip naudoti pieno trąšą teisingai
Pieno trąša visada turi būti skiedžiama. Grynas pienas dirvai per sunkus – jis gali pradėti rūgti, skleisti nemalonų kvapą ir net sukelti šaknų puvimą.
Optimalus santykis – apie 1 litras pieno 10–12 litrų vandens.
Tokį mišinį galima naudoti laistymui prie šaknų arba purškimui ant lapų. Laistant svarbu nepilti per arti stiebo – geriau palaistyti žemę aplink, kad šaknys pasisavintų maistines medžiagas tolygiai.
Purškiant ant lapų, mišinį reikia naudoti anksti ryte arba vakare, kai saulė ne tokia kaitri. Tai padeda išvengti nudegimų, o pieno bakterijos veikia kaip apsauga nuo grybelinių ligų.
Pieno trąša netinka dažnam naudojimui – kartą kas 10–14 dienų visiškai pakanka. Tarpais galima keisti su dilgėlių raugu ar pelenais.
Stebint augalų būklę, galima nuspręsti, ar pienas jiems tinka, ar verčiau naudoti kitą priemonę.
Išvados
Pieno trąša jau seniai išbandyta senuose daržuose, o dabar grįžta ir tarp tų, kurie ieško natūralesnių sprendimų. Ji veikia švelniai, bet gali būti stipri pagalbininkė, jei naudojama protingai.
Pienas nepakeis visų trąšų, bet kaip papildoma priemonė – tikrai gali padėti augalams augti tvirčiau ir išvengti ligų. O kartais ir sutaupyti, nes beveik visada jo turime namuose.
