Kai sodinami pomidorai ima sirgti vos tik prigiję, dažnai ieškoma visko – nuo trąšų iki liaudiškų purškalų. Tačiau yra vienas nepelnytai pamirštas triukas – boro rūgštis pomidorams, naudojama dar prieš sodinant daigą į žemę.
Mažytis jos kiekis – vos šaukštelis tirpalo į duobutę – gali turėti didelę reikšmę visam sezonui. Boro rūgštis padeda augalui lengviau įsišaknyti, stiprina jo atsparumą ir saugo nuo pavojingų puvinių bei žiedų kritimo.
Šis metodas naudojamas jau seniai, tačiau pastaraisiais metais apie jį vėl pradėta kalbėti – ir ne be priežasties. Rezultatai dažnai nustebina net ir patyrusius daržininkus.
Boro rūgštis sustiprina pomidorų pradžią
Boras – tai mikroelementas, kurio pomidorai ypač jautriai reikalauja pačioje augimo pradžioje. Jis dalyvauja ląstelių dalijimesi, šaknų formavimesi ir padeda augalui greičiau įsitvirtinti dirvoje.
Kai jo trūksta, pomidorai lėtai auga, jų lapai tampa blyškūs, vaisiai mezgasi blogai arba išvis nubyra dar neprinokę. Taip pat padidėja viršūninio puvinio rizika – viena dažniausių bėdų šiltnamiuose.
Nedidelis boro rūgšties kiekis duobutėje – tai savotiškas startinis impulsas augalui. Ypač, kai dirvožemis lengvas, smėlingas arba ilgai nebuvo papildytas mikroelementais.
Boro rūgštis duobutėje padeda nuo pat pirmos dienos
Kai į sodinimo duobutę įpilamas šaukštelis boro rūgšties tirpalo, augalas gauna tai, ko jam tuo metu labiausiai trūksta – startinį impulsą stipriai šaknų sistemai ir sveikam augimui.
Pomidorai ypač jautrūs mikroelementų balansui, o boras tiesiogiai veikia jų ląstelių dalijimąsi, audinių formavimąsi ir net žiedų mezgimą.
Ši medžiaga veikia ne akimirksniu, bet labai kryptingai. Iš pradžių stiprinama šaknų zona, po to visas augalas ima augti tolygiai.
Tai pastebima ir iš viršūnės: lapai būna tamsiai žali, o stiebas – storas ir stiprus. Tokie pomidorai mažiau linkę sirgti, rečiau nubyra žiedai ar vaisiai.
Toks būdas itin naudingas, kai sodinama į rūgštesnę ar nualintą dirvą, arba kai daigai perkelti iš mažų vazonėlių ir patiria stresą. Boro rūgštis šiuo atveju tarsi „padengia“ pirmųjų dienų rizikas, kol augalas dar nepradėjo pilnai maitintis iš naujos aplinkos.
Daržininkai pastebi, kad su boro rūgštimi sodinti pomidorai rečiau serga viršūniniu puviniu, stiebai neišsitempia, o vaisiai vėliau būna vienodesni ir gražesni. Tereikia vieno šaukštelio – bet tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.
Reikės:
- 1 gramo boro rūgšties (apie 1/3 arbatinio šaukštelio)
- 1 litro šilto vandens
Boro rūgštį geriausia ištirpinti ne šaltame, o šiltame vandenyje – taip ji greičiau susimaišo ir pasiskirsto tolygiai. Naudokite ne daugiau kaip vieną gramą į litrą – šis santykis pakankamas ir nepakenks šaknims.
Prieš sodinant daigą, į kiekvieną duobutę įpilkite po pusę stiklinės paruošto tirpalo. Tik tuomet sodinkite daigą. Laistymo tą dieną papildomai nereikia – šaknų zona jau pakankamai sudrėkinta ir praturtinta.
Jeigu naudojate šiltnamyje, šis būdas ypač pasiteisina – ten dažniau pasitaiko mitybos disbalansas, o boras padeda išlaikyti tolygesnį augimą net ir intensyviomis sąlygomis.
Vienas šaukštelis padeda – bet daugiau gali pakenkti
Boro rūgštis pomidorams išties veiksminga, bet kaip ir kiekvienas mikroelementas, ji reikalauja saiko. Per didelis kiekis gali apsunkinti šaknų darbą, stabdyti augimą ar net sukelti nudegimus. Todėl svarbu laikytis tikslių proporcijų ir nenaudoti „iš akies“.
Vienas šaukštelis paruošto tirpalo duobutėje – tai ne mitas, o tikslus ir pasiteisinęs kiekis. Verta prisiminti, kad augalui reikia ne daug, o tiksliai tiek, kiek reikia jo sistemai susireguliuoti.
Šis metodas netinka naudoti kartu su kitais stipriais preparatais – jei planuojate tręšti mėšlu, salietra ar naudoti fungicidus, tarp šių veiksmų turi praeiti bent keliolika dienų. Pomidoras jautriai reaguoja į per daug skirtingų veikliųjų medžiagų vienu metu.
Daržininkai, kurie šį metodą taiko kelintą sezoną, pastebi mažiau ligų, mažiau streso daigams ir tolygesnį derlių. O svarbiausia – tai paprasta, greita ir tikrai veikia.
