Vos tik pasirodo dėmės ant pomidorų lapų, tai gali būti pirmas ženklas, kad augalui kažkas negerai. Iš pradžių – tik pageltę kraštai ar šviesios dėmelės, bet netrukus lapai gali garbanotis, ruduoti ar visiškai išdžiūti.
Tokių dėmių priežastys gali būti labai įvairios: nuo paprasto perlaistymo ar maistinių medžiagų trūkumo iki rimtų grybelinių ar virusinių ligų. Kai kurioms problemoms išspręsti pakanka pakoreguoti laistymą, o kitoms prireikia išrauti visą daigą.
Pavojingiausia tai, kad daug kas šias dėmes pamato per vėlai – kai liga jau išplitusi. O tada kenčia ne vienas pomidoras, o visa lysvė.
Todėl svarbu žinoti, ką reiškia skirtingos dėmės, kaip jas atpažinti ir, svarbiausia, kaip greitai reaguoti, kol dar galima išsaugoti derlių.
Ką rodo dėmės ant pomidorų lapų – ir kada verta sunerimti
Dėmės ant pomidorų lapų – vienas iš pirmųjų ženklų, kad kažkas vyksta ne taip. Jos gali būti vos matomos, gelsvos ar rudos, išsidėsčiusios netaisyklingai arba simetriškai.
Tačiau net ir nedidelė dėmelė gali reikšti rimtą problemą – ypač jei plinta aukštyn arba apima kelis augalus.
Svarbu ne tik pastebėti dėmes, bet ir įvertinti, kaip jos atrodo, kurioje vietoje randasi ir kokius pokyčius sukelia.
Būtent dėmių išvaizda dažnai pasako, ar tai nekenksmingas augalo pokytis, ar jau pavojingas signalas, kad reikia veikti nedelsiant.
1. Šviesiai geltonos dėmės, kurios vėliau tampa rusvos:
Iš pradžių pastebimos vos matomos šviesiai geltonos dėmelės, dažniausiai apatinėje lapų pusėje. Laikui bėgant jos rusvėja, tampa sausesnės, o pats lapas ima vysti.
Dažniausia priežastis – perlaistymas arba šaknų dusimas. Kai žemė nuolat šlapia, pomidorų šaknys negali kvėpuoti.
Lapai gelsta, nes augalas negauna deguonies. Tokiu atveju padeda sumažinti laistymo dažnį ir pakedenti dirvą.
2. Ryškiai geltonos dėmės tarp gyslų:
Šios dėmės pasirodo viršutinėje lapo dalyje, bet tarp gyslų. Kartais lapas atrodo lyg išblukęs, o gelsvos vietos tampa vis platesnės.
Tai gali būti mikroelementų – dažniausiai geležies arba magnio – trūkumas. Ypač jei kartu augalas auga lėtai, o viršūnė lieka šviesiai žalia.
Tokiu atveju padeda tręšimas humusu ar specialiomis pomidorų trąšomis su mikroelementais.
3. Rudos dėmės su tamsiu, beveik juodu centru:
Tokios dėmės dažniausiai pasirodo ant senesnių, apatinių lapų. Jos plinta greitai, susilieja į didesnius plotus, o lapai ima džiūti. Kai kuriais atvejais dėmių centre matomas tamsesnis taškas, lyg įdubimas ar sausas taškas.
Tai klasikinis grybelinės ligos, tokios kaip alternariozė (rudasis dėmėtumas), požymis. Liga ypač aktyvi esant drėgmei ir prastai cirkuliuojančiam orui.
Reikia kuo greičiau pašalinti pažeistus lapus, užtikrinti vėdinimą ir naudoti natūralius priešgrybelinius purškalus – pavyzdžiui, česnako ar sodos pagrindu.
4. Dėmės su baltu ar pilkšvu pūkeliu:
Jei ant lapų atsiranda tamsesnės dėmės, o jų paviršiuje – matomas baltas ar pilkšvas pūkelis, tai beveik neabejotinas grybelio, dažniausiai miltligės ar pilkojo puvinio, požymis.
Tokie kenkėjai plinta labai greitai – ypač kai augalai per tankiai susodinti, šiltnamyje per drėgna, o temperatūros svyruoja.
Svarbu ne tik pašalinti pažeistus lapus, bet ir padėti augalui stiprėti – pavyzdžiui, laistant su praskiestu dilgėlių raugu ar pakaitomis su pelenų užpilu.
5. Dėmės su skylutėmis centre:
Kai kurios dėmės pradžioje atrodo kaip įprastos – gelsvos ar rudos – bet vėliau jų centre atsiranda skylutės. Lapas tampa tarsi pragraužtas, o aplink skylutę lieka tamsesnis apvadas.
Tai gali būti bakterinės dėmėtligės požymis. Ši liga pažeidžia ne tik lapus, bet ir stiebus, vaisius. Ji plinta per vandenį, įrankius ir net lietų ar rasą.
Tokiu atveju būtina nedelsti: šalinti pažeistas dalis, nebešlapinti lapų laistant, dezinfekuoti žirkles ir – jei reikia – keisti vietą, kur auga pomidorai.
6. Juodos ar tamsiai violetinės dėmės aplink lapo kraštus:
Kai kada dėmės išsidėsto ne pavieniui, o apsupa visą lapo kraštą. Lapų pakraščiai tamsėja, vėliau džiūsta. Tokia būklė dažnai pasirodo netikėtai – atrodė sveikas augalas, ir staiga lapai pasikeitė per naktį.
Dažniausiai tai šaknų pažeidimo ar šalčio poveikio rezultatas. Pomidorai nemėgsta nei per šaltos, nei per šlapios žemės. Net trumpas vėsos ar perlaistymo laikotarpis gali sukelti tokią reakciją.
Tokiu atveju verta žemę papurenti, laistymą sumažinti ir palaukti – jei viršūnė žalia, augalas dar gali atsigauti.
Ką daryti, kai atsiranda dėmės?
Pirmas žingsnis – nepanikuoti. Dėmės ant pomidorų lapų nebūtinai reiškia, kad teks rauti viską. Tačiau delsti taip pat negalima – kuo anksčiau bus imtasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė sustabdyti problemą ir išgelbėti derlių.
Atidžiai apžiūrėkite visus augalus: ar dėmės viename daige, ar jau išplitusios; ar viršūnė dar žaliuoja, ar jau ir ji pradeda blukti. Atsižvelgus į situaciją, galima imtis konkrečių žingsnių.
Pirmieji žingsniai
- Nuskink pažeistus lapus. Ne tik su dėmėmis, bet ir geltonus ar vystančius – jie silpnina augalą ir platina užkratą.
- Sumažink laistymą. Jei žemė drėgna ar net šlapia – leisk jai pradžiūti. Pomidorams geriau sausiau nei per drėgna.
- Pakedenk dirvą. Kad šaknys kvėpuotų, ypač po lietaus ar gausaus laistymo – tai padeda išvengti šaknų puvimo.
- Nepurkšk per saulę. Jei naudoji natūralius tirpalus (pvz., sodos, česnako ar pelenų), purkšk tik vakare arba anksti ryte.
- Palaistyk stiprinančiu mišiniu. Praskiestas dilgėlių raugas, pelenų užpilas ar humuso tirpalas padeda augalui greičiau atsigauti.
Šie paprasti veiksmai dažnai sustabdo problemą per kelias dienas. Jei situacija nesikeičia arba blogėja – gali būti, kad augalas užsikrėtęs rimtesne liga ir teks svarstyti apie šalinimą.
Išvada
Dėmės ant pomidorų lapų nėra tik kosmetinis trūkumas – tai augalo siunčiamas signalas, kad jam kažko trūksta arba kad jį puola liga. Kuo anksčiau reaguosi, tuo didesnė tikimybė sustabdyti problemą ir išsaugoti derlių.
Daugeliu atvejų pakanka sumažinti laistymą, nuskinti pažeistus lapus ir padėti augalui atsistatyti natūraliomis priemonėmis. Tačiau jei dėmės plinta greitai, lapai džiūsta arba pūva – reikia veikti ryžtingai, kol liga nepersimetė į kitus daigus.
Pomidorai – gana atsparūs, jei prižiūrimi tinkamai. Tad stebėk juos kasdien, neignoruok mažų ženklų ir atmink: sveikas lapas – sveikas vaisius.
