Nors mokslas dar neturi galutinio atsakymo, vis daugiau žmonių pasakoja apie tai, kaip jų katės pirmosios pastebėjo sveikatos pokyčius.
Katės jaučia ligą ne tik per kvapus ar kūno kalbą – jos gali reaguoti į mūsų emocijas, temperatūros pokyčius ar net nematomus cheminius signalus.
Kartais tai pasireiškia tuo, kad katė tampa neįprastai prieraiši – nesitraukia nuo šeimininko, glaustosi, murkia ar seka iš paskos.
Kitais atvejais ji gali elgtis keistai – slėptis, žiūrėti į jus tarsi kažką suprastų. Šie pokyčiai neretai sutampa su ligos pradžia.
Gyvūnų elgesio specialistai pastebi, kad katės turi išskirtinai jautrią uoslę ir vibracijų pojūtį. Tai leidžia joms pastebėti net smulkiausius aplinkos pokyčius, įskaitant ir mūsų kūno siunčiamus signalus.
O kartais – net anksčiau nei mes patys suprantame, kad kažkas ne taip.
Katės uoslė – tikras ligų „detektorius“
Katės uoslė net iki keturiolikos kartų jautresnė nei žmogaus. Jų nosytės fiksuoja net smulkiausius kvapų pokyčius – o tai ypač svarbu, kai žmogaus organizme prasideda ligos procesai.
Pavyzdžiui, kai pakinta kūno kvapas dėl karščiavimo, uždegimo ar hormoninių pokyčių, katė tai gali užuosti anksčiau nei mes patys tai pajuntame.
Yra žinoma, kad kai kurios katės sugeba užuosti vėžio ar cukrinio diabeto kvapus, kurie atsiranda su prakaitu ar kvėpavimu.
Nors tai nėra plačiai ištirta, daugybė atvejų rodo, kad katės neretai ima elgtis kitaip šalia sergančių žmonių – glaudžiasi prie sergančios vietos, nenori palikti žmogaus ramybėje.
Šis gebėjimas labai primena kai kurių šunų uoslę, kai jie apmokomi aptikti ligas – tik katės tai daro instinktyviai.
Uoslė tampa jų pagrindiniu informacijos šaltiniu apie mūsų sveikatą, net jei patys dar nieko nejaučiame.
Elgesio pokyčiai, kuriuos verta suprasti rimtai
Kai katė ima elgtis neįprastai – tai gali būti daugiau nei keistenybės. Jei anksčiau buvęs nepriklausomas augintinis staiga tampa labai meilus, seka paskui šeimininką po kiekvieną kambarį ar net miega visą naktį prisiglaudęs – tai signalas.
Tokie pokyčiai dažnai pasitaiko, kai žmogus serga ar jaučiasi prastai, net jei pats to dar neįtaria.
Kai kurios katės tampa neįprastai ramios, kitos – priešingai, pradeda daug miaukti ar elgtis neramiai. Tai gali būti jų būdas pranešti apie įtampą, skausmą ar ligą žmogaus kūne.
Katės taip pat reaguoja į emocinę būseną – jei žmogus prislėgtas ar nerimastingas, jos gali bandyti „guosti“ – glaustis, murkti ar net bandyti „užlipti“ ant krūtinės, kad būtų kuo arčiau širdies.
Nereikėtų numoti ranka į šiuos ženklus. Nors jie gali atrodyti kaip paprasta augintinio nuotaika, iš tikrųjų tai – subtilus, bet svarbus bendravimas.
Į ką dar verta atkreipti dėmesį
Kartais katės siunčia ženklus ne per elgesį, o per labai subtilius veiksmus. Vienas iš dažniausių – tam tikrų kūno vietų uostymas ar glaustymasis.
Jeigu katė vis sugrįžta prie tos pačios vietos – pilvo, krūtinės, kaklo – tai gali būti daugiau nei paprasta meilės išraiška. Tokiu būdu jos kartais „parodo“ uždegimą ar net auglį.
Kiti netikėti požymiai:
- Staigus apetito pokytis – kai katė pradeda mažiau arba daugiau ėsti, nei įprasta, nes aplink ją – įtampa ar liga.
- Nuolatinis murkimas be priežasties – ypač jei tai vyksta tada, kai žmogus blogai jaučiasi.
- Gulėjimas ant konkrečios kūno vietos – katės mėgsta šilumą, bet jei ji vis dedasi ant vienos vietos – tai gali būti ženklas.
- Neįprastas miauksėjimas naktį – kai katė tarsi bando pranešti apie kažką svarbaus.
Tokie elgesio pokyčiai nebūtinai reiškia, kad kažkas blogai. Bet jei jie atsiranda staiga ir nesikeičia – verta stebėti ne tik katę, bet ir savo sveikatą.
Katės jautrumas kvapams – kas vyksta iš tikrųjų?
Nors mokslas vis dar negali paaiškinti visų gyvūnų jautrumo aspektų, aišku viena – katės nosis yra kur kas jautresnė nei žmogaus.
Jos gali užuosti cheminius pakitimus žmogaus organizme, kurie atsiranda dėl uždegimų, hormonų disbalanso ar net onkologinių ligų.
Kai organizme vyksta pokyčiai, atsiranda nauji kvapai, kurių pats žmogus nepastebi. Katė, reaguodama į šiuos kvapus, gali pradėti elgtis neįprastai – glaustytis, sekti, miaukti ar net liūdėti. Tokie ženklai gali būti susiję su tuo, kad gyvūnas jaučia ligą ar emocinį krūvį.
Būtent todėl vis dažniau pasigirsta pasakojimų apie tai, kaip katė padėjo laiku pastebėti sveikatos sutrikimus. Jautrios katės elgesys kai kuriais atvejais iš tiesų tampa pirmuoju ženklu, kad kūne kažkas ne taip.
Šios temos kontekste natūraliai iškyla klausimas – ar katės jaučia ligą anksčiau nei žmogus pats? Atrodo, kad taip. Ir tai tik dar labiau stiprina ryšį tarp žmogaus ir jo augintinio.
Katės jaučia ligą – bet ar mes jų klausome?
Nors tai gali skambėti neįprastai, vis daugiau įrodymų ir realių istorijų rodo, kad katės jaučia ligą gerokai anksčiau nei tai pastebi pats žmogus.
Jų jautri uoslė, emocinis ryšys su šeimininku ir natūralus instinktas leidžia reaguoti į pokyčius, kurių mes dar net nesuvokiame.
Todėl svarbu ne tik rūpintis augintinio sveikata, bet ir pastebėti, kaip jis elgiasi su mumis. Katės keistas elgesys kartais gali būti ne išdykavimas, o tylus įspėjimas. Jų jautrumas – tai dovana, kurios nevalia ignoruoti.
Jei tavo katė elgiasi neįprastai, glaustosi prie tam tikros kūno vietos, seka tave labiau nei įprasta – galbūt tai ženklas sustoti, įsiklausyti į savo kūną ir pasirūpinti savimi. Nes kai katės jaučia ligą, jos dažnai būna teisios.
