Liaudiški antibiotikai jau šimtmečius vertinami dėl savo natūralių gydomųjų savybių. Dar gerokai prieš atsirandant receptiniams vaistams, žmonės sėkmingai gydėsi tuo, ką rado gamtoje – nuo paprasto česnako iki kvapnaus raudonėlio.
Nors jie nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų sunkių ligų atvejais, kai kurios natūralios medžiagos išties gali padėti stiprinti organizmą, sumažinti uždegimus ir kovoti su infekcijomis.
Šio straipsnio tikslas – pažvelgti į veiksmingiausius liaudiškus antibiotikus, kurie sulaukia vis daugiau dėmesio tiek iš žolininkų, tiek iš mokslininkų.
Patys veiksmingiausi liaudiški antibiotikai, kuriuos verta žinoti
Kai kurios natūralios priemonės pasižymi stebėtinai stipriu antibakteriniu poveikiu. Jos gali padėti ne tik lengvesnių peršalimo simptomų metu, bet ir kaip papildoma pagalba kovojant su sunkesnėmis infekcijomis.
Šios natūralios medžiagos dažniausiai pasirenkamos dėl jų seniai žinomo veiksmingumo ir švelnesnio poveikio organizmui.
1. Česnakas – stipriausias gamtos antibiotikas
Česnakas nuo seniausių laikų laikomas tikru gamtos antibiotiku. Jame esantys junginiai, tokie kaip alicinas, pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis. Ši priemonė ypač naudinga kovojant su kvėpavimo takų infekcijomis ir imuniteto stiprinimui.
Česnakas geriausiai veikia žalias – galima sukramtyti skiltelę ryte tuščiu skrandžiu arba įspausti į salotas. Norint švelnesnio poveikio, česnaką galima trumpai apšildyti, tačiau stipriausios antibakterinės savybės išsaugomos žaliame.
2. Medus – saldus vaistas nuo infekcijų
Natūralus medus ne tik saldus, bet ir galingas antibakterinis ginklas. Jis slopina bakterijų dauginimąsi, gydo žaizdas, o taip pat gali būti naudingas gerklės uždegimams ir peršalimui.
Natūralų medų patariama vartoti rytais – vieną arbatinį šaukštelį ištirpinti šiltame (ne karštame!) vandenyje arba tiesiog suvalgyti. Jis taip pat tinka žaizdų priežiūrai – užtepkite ploną sluoksnį ant pažeistos vietos. Medų saugu naudoti kasdien, tačiau žmonėms, sergantiems diabetu, reikėtų pasitarti su gydytoju.
3. Imbieras – šiluma ir apsauga viename
Imbieras garsėja savo priešuždegiminėmis savybėmis, tačiau mažai kas žino, kad jis taip pat veiksmingas ir kaip natūralus antibiotikas. Jis naudingas esant skrandžio negalavimams, peršalimui ar net burnos infekcijoms.
Imbierą galima vartoti šviežią arba džiovintą. Kasdien rekomenduojama gerti imbiero arbatą – šaukštelį tarkuoto šaknies užpilkite karštu vandeniu ir palikite 10 minučių.
Taip pat galima naudoti imbierą sultims, sriuboms ar troškiniams gardinti. Saikingas vartojimas – iki 3 g per dieną – užtikrina saugų poveikį be nemalonių simptomų.
Dar daugiau liaudiškų antibiotikų, kuriuos vertina ir mokslas
Liaudies medicina žino ir daugiau gamtos turtų, kurie pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu. Daugelis šių augalų vis dažniau atsiduria ir mokslinių tyrimų akiratyje.
Šios natūralios priemonės gali tapti puikia pagalba kasdien stiprinant sveikatą.
4. Ežiuolė – imunitetui ir apsaugai nuo virusų
Ežiuolė nuo seno naudojama kvėpavimo takų infekcijoms gydyti. Ji ne tik naikina bakterijas, bet ir stiprina imuninę sistemą, todėl gali padėti išvengti peršalimų ir virusinių ligų.
Ežiuolės preparatus patartina vartoti kursais – 10–14 dienų, po to daryti pertrauką. Dažniausiai geriama arbata arba naudojami lašai. Suaugusiesiems tinka 1–2 puodeliai ežiuolės arbatos per dieną.
5. Auksažolė – senolių pamėgta priemonė
Nors mokslinių įrodymų dar nepakanka, auksažolė vertinama dėl savo antibakterinių ir imunitetą stiprinančių savybių. Liaudies medicinoje ji dažnai naudojama kaip arbata virškinimo ir kvėpavimo takų problemoms palengvinti.
Auksažolė dažniausiai vartojama kaip arbata. Užtenka vieno puodelio per dieną, ypač esant virškinimo sutrikimams ar peršalimui. Ilgalaikis vartojimas nerekomenduojamas – geriausia riboti iki kelių savaičių.
6. Gvazdikėliai – mažas prieskonis su didele jėga
Gvazdikėlių ekstraktas veikia itin stipriai prieš kai kurias bakterijas. Šis prieskonis tinka ne tik maistui gardinti, bet ir kaip natūrali priemonė burnos ertmės sveikatai palaikyti.
Gvazdikėlius galima kramtyti ar naudoti arbatai – užplikykite kelis džiovintus pumpurus ir gerkite po valgio. Taip pat tinka burnos skalavimui – užpilkite karštu vandeniu ir atvėsinkite.
7. Raudonėlis – ne tik prieskonis, bet ir natūralus antibiotikas
Raudonėlio aliejus itin vertinamas dėl stipraus antibakterinio poveikio. Jame esantis karvakrolis padeda kovoti su įvairiomis bakterijomis ir palaiko imuninę sistemą.
Raudonėlio aliejų naudokite tik praskiestą – 1–2 lašai į šaukštą aliejaus ar medaus, iki 2 kartų per dieną. Taip pat galima gerti arbatą iš džiovintų lapelių – puodelis per dieną yra saugus pasirinkimas.
Kada liaudiški antibiotikai netinka ir ko geriau vengti
Nors natūralios priemonės dažnai atrodo saugios, jos ne visada tinka visiems. Svarbu žinoti, kada geriau jų atsisakyti ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Kai kurios liaudiškos priemonės gali sukelti stiprias alergines reakcijas, ypač jei vartojamos neapgalvotai ar dideliais kiekiais. Taip pat kai kurie augalai ar jų ekstraktai gali sąveikauti su vaistais ar sukelti šalutinį poveikį.
Pavyzdžiui, česnakas dideliais kiekiais gali paskatinti kraujavimą, o auksažolė – sudirginti skrandį ar sukelti alergiją. Todėl visada svarbu vartoti saikingai ir stebėti organizmo reakciją.
Dar vienas dalykas – patartina vengti vadinamųjų „stebuklingų“ preparatų, tokių kaip koloidinis sidabras. Nepaisant reklamos, moksliniai tyrimai įrodė, kad tokios priemonės gali būti pavojingos sveikatai.
Išvada
Liaudiški vaistai gali būti puikus pasirinkimas, kai norisi stiprinti organizmą natūraliai. Jie padeda kovoti su lengvais uždegimais, stiprina imuninę sistemą ir neretai veikia kaip švelni prevencinė priemonė.
Vis dėlto reikia atsiminti, kad tokios priemonės nėra stebuklingas vaistas. Svarbu jas vartoti atsakingai, saikingai ir, esant rimtiems simptomams, visada pasitarti su gydytoju.
Liaudiški antibiotikai gali papildyti sveikatingumo rutiną, bet jie neturėtų pakeisti profesionalios medicininės pagalbos tais atvejais, kai jos tikrai reikia.
