Pavojai augalams per lietų dažnai pasirodo netikėtai. Atrodo, kas gali būti geriau nei lietus vasarą – juk tai gamtos dovana.
Tačiau kai lietus pliaupia diena po dienos, sodui tai tampa rimtu iššūkiu. Dirva permirksta, augalai pradeda sirgti, o kenkėjai džiaugiasi.
Svarbu laiku pastebėti, kas vyksta sode. Yra penkios grėsmės, kurios gali greitai pakenkti augalams, jei nesureaguosite iš karto.
1. Permirkusi žemė dusina šaknis ir skatina puvimą
Vienas pagrindinių pavojų augalams per lietų – per didelė drėgmė, kuri sukelia šaknų dusimą. Kai žemė ilgai būna šlapia, oras nebegali patekti į šaknų zoną. Šaknys pradeda „dusti“, o augalas silpsta akyse.
Ypač pavojinga tai augalams, augantiems vazonuose ar pakeltose lysvėse – ten vanduo užsilaiko dar ilgiau. Kai šaknys pradeda pūti, dažnai to net nepastebime, kol augalas ima vysti, o lapai praranda spalvą.
Ką daryti?
- Jeigu lietūs nesiliauja, verta laikinai pernešti vazonus po stogu ar po laikinu šiltnamiu.
- Sode galima naudoti laikinas pastoges ar plėveles, kad sumažintumėte drėgmės kiekį.
- Fungicidai gali padėti, tačiau jų reikėtų vengti ant valgomų augalų, jei jų derlius greitai bus skinamas.
Neleiskite augalams stovėti vandenyje ilgiau nei kelias dienas, nes šaknų pažeidimai gali būti negrįžtami.
2. Fitoftora – klastinga liga, kuri gali sunaikinti visą derlių
Ne visi žino, kad tarp pagrindinių pavojų augalams per lietų slypi itin agresyvi grybinė liga – fitoftora.
Ši liga ypač pavojinga pomidorams, bulvėms ir baklažanams. Drėgmė, šiluma ir prasta oro cirkuliacija sudaro tobulas sąlygas grybelio plitimui.
Iš pradžių fitoftora plinta nepastebimai – ant lapų atsiranda pilkų dėmių. Tačiau vos per kelias dienas visas krūmas gali juoduoti.
Kas padeda apsaugoti augalus?
- Profilaktiniai purškimai biologiškai aktyviais fungicidais arba natūraliais preparatais, pvz., vario pagrindu.
- Mulčiavimas aplink augalus – tai tarsi „kailis“, apsaugantis šaknis ir mažinantis drėgmės garavimą.
- Tinkamas atstumų tarp augalų laikymasis – kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti, o lapai greičiau džiūtų po lietaus.
Nelaukite, kol liga išplis. Jei matote pirmuosius požymius, veikite iškart, nes fitoftora plinta labai greitai.
3. Šliužai po lietaus – tylūs, bet godūs sodo priešai
Dar vienas dažnas pavojus – tai šliužai, kurie po lietaus tiesiog užplūsta sodus. Šie kenkėjai dievina drėgną orą ir puola viską, kas pasitaiko jų kelyje – braškes, salotas, net pomidorus.
Vos tik žemė prisigeria vandens, šliužai išlenda iš slėptuvių ir pradeda „puotą“. Jie gali greitai nuniokoti ištisus lysvių plotus.
Kaip juos pažaboti?
- Labai veiksmingos alaus spąstai – užkaskite į žemę indelį su alumi, šliužai įkris į skystį.
- Pelenai ar kiaušinių lukštai aplink augalus sukuria šiurkštų barjerą, kuris atgraso šliužus.
- Jei problema rimta, galima rinkti šliužus rankomis, geriausia su pirštinėmis.
- Kai kuriais atvejais tenka griebtis specialių granulių su metaldahydu, tačiau jų naudoti reikia labai atsargiai.
Svarbiausia – reaguoti iš karto, nes šliužai dauginasi greitai, o lietingomis dienomis jų žala akimirksniu išauga.
4. Miltligė ir pilkasis puvinys – klastingos ligos po lietaus
Tarp visų pavojų augalams per lietų ypatingai dažnos yra grybelinės ligos, kurios puola lapus ir žiedus. Viena iš jų – miltligė. Ji atrodo lyg lapus būtų kas „pabarstęs miltais“ – pasirodo baltos, plonų dulkių primenančios dėmės.
Kita dažna bėda – pilkasis puvinys. Jis dažniausiai pažeidžia vaisius ir žiedus, kurie ilgai būna drėgni, ypač jei oras šiltas. Šios ligos ne tik gadina augalų išvaizdą, bet ir gali visiškai sunaikinti derlių, jei laiku nesusigriebsite.
Kaip apsisaugoti?
- Reguliariai vėdinkite šiltnamius, kad augalai nebūtų užspausti drėgmės.
- Laiku pašalinkite sergančius lapus ar vaisius – kuo greičiau, tuo geriau.
- Galima purkšti specialiomis augalų apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, natūraliais bakterių pagrindu pagamintais fungicidais arba leisti dirbtinai išdžiūti augalus.
Po lietaus svarbu nepamiršti apžiūrėti lapų. Jei pastebi „miltelius“ ar pilkus plotelius, veik iš karto.
REKOMENDUOJAME: Nuo šio purškalo nelieka nei amarų, nei miltligės – efektas stulbina
5. Lėtas augimas – tylus pavojus, kurio dažnai nepastebime
Ne visi pavojai augalams po lietaus matomi iš karto. Vienas iš jų – augalų augimo sustojimas.
Kai dangus nuolat apniukęs, augalai tiesiog negauna pakankamai saulės šviesos. Be jos sulėtėja fotosintezė, o kartu – ir augimas.
Tai ypač pastebima pas žydinčius augalus, pavyzdžiui, petunijas, kurios be saulės nustoja augti ir žydėti. Taip pat dažnai nukenčia daržovės – salotos, špinatai, net agurkai gali sustoti augti ir tapti gležni.
Kaip padėti augalams?
- Skatinkite augimą purškiamomis trąšomis su azotu arba aminorūgštimis – jos greitai įsisavinamos per lapus.
- Jei įmanoma, gerinkite apšvietimą šiltnamyje arba pasirinkite atsparesnes veisles kitam sezonui.
- Pasibaigus lietui, padėkite augalams atsigauti – patręškite, pašalinkite pažeistas dalis, suteikite daugiau šviesos.
Augalams reikia laiko, bet nedidelė pagalba iš jūsų pusės gali pagreitinti jų atsigavimą.
Pabaigai
Pavojai augalams per lietų gali atrodyti neišvengiami, bet svarbiausia – juos atpažinti ir veikti laiku. Nuo šaknų dusimo iki grybelinių ligų ir šliužų antplūdžio – viskas valdoma, jei stebite savo augalus ir reaguojate greitai.
Kartais užtenka kelių paprastų veiksmų, kad augalai saugiai atlaikytų lietingą vasarą. O po visų iššūkių derlius džiugins dar labiau.
Nenusiminkite – net ir lietus gali tapti nauja sodininkystės patirtimi, o kiekvienas iššūkis grūdina ne tik augalus, bet ir jus!
