Amarai ant obels – tai ne tik nemalonus vaizdas sode, bet ir rimta grėsmė būsimam derliui. Šie maži vabzdžiai, nors ir atrodo nereikšmingi, gali sparčiai daugintis ir padaryti didelę žalą, jei jų nepastebime laiku.
Jie puola švelnius ūglius, lapus ir net žiedus, siurbdami iš jų gyvybiškai svarbias sultis. Dėl to augalas silpsta, o vaisiai formuojasi prastai – smulkūs, deformuoti, neretai visiškai netinkami valgymui.
Jei pastebėjote, kad obelų lapai pradėjo garbanotis ar susiraukšlėjo, verta suskubti. Tai gali būti pirmasis ženklas, kad jūsų sode apsigyveno nepageidaujami kenkėjai – amarai. Ir čia delsti negalima.
Kokie amarai ant obels daro daugiausia žalos?
Ne visi amarai vienodi. Nors iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti vienodi – mažyčiai, gležni, žali ar rudi vabzdžiai – skirtingos rūšys elgiasi skirtingai ir turi savų ypatumų. Todėl svarbu žinoti, kas tiksliai apsigyveno jūsų obelyje.
Žaliasis obuolių amaras – vienas iš dažniausiai pasitaikančių. Jis puola ne tik obelis, bet ir kriaušes, svarainius bei kitus vaismedžius. Vien per sezoną gali išauginti iki 19 kartų – tai reiškia greitą užkrėtimą ir pavojų visam sodui.
Guobų-kriaušių amaras atpažįstamas pagal rudas arba gelsvas tulžis ant lapų. Jis dažnai randamas ir ant obelų, nors pirmenybę teikia kriaušėms.
Raudonasis tulžies obuolių amaras sukelia ryškiai raudonas iškilias tulžis – tai aiškus ženklas, kad medis kenčia.
Dar pavojingesnis yra kraujo amaras – rudas, lipnus, labai greitai plintantis. Jis laikomas karantiniu kenkėju, nes gali greitai išplisti ir pažeisti ne tik obelis, bet ir kitus vaisinius augalus.
Šalia jų – retesni, bet taip pat pavojingi obuolių javų ir obuolinių gysločių amarai, kurie į obelis patenka iš piktžolių – todėl prevencinė priežiūra taip pat svarbi.
Kaip atpažinti, kad amarai ant obels jau įsitvirtino?
Amarai dažniausiai puola nepastebėti. Iš pradžių jų galima visai nematyti – ypač jei tai šviesios, žalios spalvos rūšys, puikiai susiliejančios su lapais. Tačiau augalas greitai pradeda siųsti signalus, kuriuos svarbu pastebėti laiku.
Lapai ima raukšlėtis, garbanotis, gali atsirasti „pūslelės“ ar net spalvos pakitimai – nuo gelsvų iki vyšninio raudonumo.
Dar vienas ženklas – lipni, blizgi danga ant lapų. Tai vadinamasis „medaus rasa“, kurią amarai išskiria maitindamiesi.
Pagrindiniai amarų požymiai obelyje:
- Lapų garbanojimasis, raukšlėjimasis, iškilimai ar spalvos pakitimai.
- Lipnūs lapai ar ūgliai – amarų išskiriama medžiaga.
- Maži, judrūs vabzdžiai – dažniausiai susitelkę kolonijomis, ypač ant jaunų ūglių ir lapų galuose.
- Skruzdėlės – jei jų daug ir jos lipa į medį, tai gali būti ženklas, kad „melžia“ amarus.
- Prastas žydėjimas, deformuoti ar smulkūs vaisiai, vangus ūglių augimas.
Pastebėjus šiuos ženklus, delsti neverta – kuo anksčiau bus imtasi veiksmų, tuo mažesnė žala medžiui ir būsimam derliui.
Kodėl amarai tokie pavojingi obelims?
Amarai ant obels kenkia ne tik išsiurbdami sultis – jų poveikis daug gilesnis. Jie lėtai, bet užtikrintai silpnina medį, pažeidžia jo gyvybinius procesus, o galiausiai – sumažina arba visai sunaikina derlių.
Pirmiausia nukenčia švelniausios augalo dalys – ūgliai, jauni lapeliai, žiedų pumpurai. Kai jų daugiau nei reikia, medis nustoja augti normaliai. Ūgliai deformuojasi, lapai susisuka, žiedai nebesubrandina vaisių.
Silpnesnis medis mažiau atsparus ligoms ir aplinkos stresui – sausroms, šalnoms, dirvos nepakankamumui. Tai gali paskatinti ir kitų kenkėjų plitimą.
Dar vienas pavojus – virusinių ligų perdavimas. Amarai yra vieni pagrindinių nešiotojų, o tokios ligos dažnai būna nepagydomos.
Tiesa, jei amarų tik kelios kolonijos – didelės žalos gali ir nebūti. Tačiau jei pažeista daugiau nei 25 % lapų – žalą pastebėsite ne tik akimis, bet ir per derliaus kokybę.
Amarai ant obels neišnyks savaime – imkitės veiksmų dabar
Kai amarai jau įsitvirtino, delsti pavojinga. Jie dauginasi neįtikėtinai greitai – viena patelė per sezoną gali duoti iki keliasdešimt naujų kartų. Kuo ilgiau lauksite, tuo daugiau jų bus.
Pirmiausia – stebėkite situaciją. Vos tik pastebėjote pirmąsias kolonijas, metas veikti. Nereikia laukti, kol pažeista bus pusė medžio.
Efektyviausia – purkšti specialiais preparatais. Bet svarbu pasirinkti tinkamus – tokius, kurie leidžiami naudoti namų ūkiuose, yra saugūs žmonėms ir gyvūnams.
Kai kurios priemonės veikia ilgai, kitos reikalauja pakartotinio purškimo. Tačiau visos jos turi vieną tikslą – sunaikinti amarus kuo greičiau.
Dažniausiai rekomenduojami preparatai:
- Batrider – efektyvus, laukimo laikas 20 dienų.
- Biotlinas – stiprus, bet reikia net trijų purškimų per sezoną.
- Zaman, Iskra, Corado, Kortlis, Kraken, Tanrek – skirtingo poveikio, bet visi veiksmingi, jei naudojami pagal instrukcijas.
Ypač patogu naudoti Kraken ir Tanrek – jų laukimo laikas tik 7 dienos. Tinka net vėlyvam sezonui.
Reikia ne tik sunaikinti esamus kenkėjus, bet ir neleisti jiems daugintis. Vienas purškimas tinkamu metu gali išgelbėti visą sezoną.
REKOMENDUOJAME: Pamirškite amarus amžiams – veiksmingiausi naminiai tirpalai
Problema, kurią galima suvaldyti
Amarai ant obels gali pasirodyti staiga, bet jų atsiradimas retai būna visiškai netikėtas. Silpnesni medžiai, netinkama priežiūra, piktžolės ir aplaidumas – viskas susideda į vieną grandinę, kuria kenkėjai pasinaudoja.
Stebėkite augalus, neatidėliokite veiksmų, o purškimus atlikite atsakingai ir saugiai. Tinkamai parinktos priemonės gali išspręsti problemą net per vieną sezoną.
Sveikas, prižiūrėtas medis daug atsparesnis visiems kenkėjams. O amarai, kaip ir daugelis kitų, renkasi lengvą grobį. Todėl stiprinkite obelis – jos atsidėkos gausiu ir kokybišku derliumi.
