Vos vienas puodelis bergenijų arbatos per dieną gali sustiprinti imunitetą, apsaugoti nuo uždegimų ir net palengvinti onkologinių ligų gydymą.
Bergenija – tai augalas, kurį dažnas praeina net nepastebėjęs, o vertė slypi būtent jo nepastebimose, senesnėse dalyse. Nors sodininkams bergenija dažnai atrodo tik kaip dar vienas dekoratyvus žolynas, liaudies medicina šį augalą vadina „tonizuojančia žole vyrams“, „gleivinių sergėtoja“ ir net „mongoliškąja nuotaka“.
Senesni jos lapai, dažnai išmetami kaip nereikalingi, iš tiesų slepia stipriausias gydomąsias savybes. Ne veltui bergenija nuo senų laikų vertinama Tibete, Kazachstane, Kaukaze ir net Rusijos žiniuonių tarpe – ypač dėl poveikio kraujotakai, gleivinėms ir bendrai organizmo stiprybei.
Nauda sveikatai – stipri, bet vis dar nepelnytai pamiršta
Bergenijos nauda sveikatai apima ne tik bendrą organizmo stiprinimą, bet ir konkretų poveikį įvairioms sistemoms – nuo gleivinių iki kraujagyslių. Tai vienas tų augalų, kurių poveikį galima pajusti per trumpą laiką, ypač jei naudojami tinkamai paruošti lapai.
Jau seniai pastebėta, kad bergenijos arbata mažina uždegiminius procesus burnoje, gerklėje, žarnyne ar moterų organizme. Ji dažnai naudojama kaip natūralus antiseptikas, padedantis greičiau gyti pažeistoms gleivinėms.
Arbata itin tinka po virusinių infekcijų, stiprinant atsparumą ar net palengvinant sveikimą po sunkių ligų.
Be to, bergenijos nauda sveikatai išryškėja ir kalbant apie kraujotaką – augale esančios medžiagos stiprina kapiliarų sieneles ir padeda mažinti kraujospūdį. Dėl to jis tinkamas tiems, kurie kenčia nuo dažnų k
Kada ir kaip rinkti bei vartoti bergeniją?
Ne visi bergenijos lapai vienodai vertingi – svarbu žinoti, kada jie turi didžiausią gydomąją galią. Nors daug kas nuskina tik šviežius, ryškiai žalius lapus, iš tikrųjų vertingiausi yra tie, kurie peržiemoję, tamsūs ar net juodi. Juose kaupiasi daugiausia veikliųjų medžiagų.
Labai svarbu ir kaip paruošiama arbata – skubotai padžiovinti ar netinkamai laikomi lapai praranda aromatą, skonį ir dalį poveikio. Todėl rekomenduojama rinkti tik tuos lapus, kurie jau pakeitę spalvą, bet dar nepažeisti pelėsio ar puvimo.
Svarbiausia, ką verta prisiminti renkant bergenijos lapus:
- Šviežiai nuskinti, šviesiai rudi – turi švelnų skonį, silpnesnį poveikį.
- Pernykščiai, tamsiai rudi – stipresnio kvapo ir stipresnio gydomojo poveikio.
- Juodi, trejų metų lapai – laikomi pačiais vertingiausiais dėl didelės veikliųjų medžiagų koncentracijos.
Paruošti šių lapų arbatą nesudėtinga: pakanka poros sausų lapų, užplikytų stikline verdančio vandens. Arbata pasižymi maloniu, sodriu kvapu, šiek tiek primenančiu juodąją arbatą, bet be kofeino. Gerti galima tiek šiltą, tiek atvėsintą – svarbiausia ne prieš miegą, nes gali tonizuoti.
Tiems, kas jaučiasi pavargę, išsekę ar atsigavinėja po ligos, šis gėrimas tampa tikru atradimu – padeda atgauti jėgas natūraliu būdu, be stimuliatorių ar papildų.
Kada bergenija naudinga labiausiai – ne tik išsekus ar peršalus
Bergenijos poveikis ypač išryškėja tuomet, kai organizmas yra nusilpęs, pavargęs ar patiria stresą. Būtent tokiais momentais jos arbata tampa tikra pagalba iš gamtos – švelni, bet veiksminga.
- Po fizinio arba emocinio išsekimo:
Arbata padeda atgauti jėgas, kai po ligos ar įtempto laikotarpio sunku sugrįžti į kasdienį ritmą. Tonizuojantis jos poveikis tinka ir tiems, kurie jaučiasi praradę energiją. - Vyrų organizmui ir stiprumui:
Bergenija kartais vadinama „vyrų jėgų arbata“, nes ilgainiui gerina ištvermę, mažina nuovargį ir teigiamai veikia nervų sistemą. Tai natūralus pasirinkimas be sintetinių papildų. - Gleivinių apsaugai:
Naudinga vartoti tiems, kurie dažnai serga gerklės ar nosiaryklės uždegimais, taip pat po virusinių ligų. Ji stiprina gleivinių atsparumą bakterijoms, grybeliams ir virusams. - Po gydymo ar švitinimo procedūrų:
Dėl raminančio poveikio skrandžio gleivinei, arbata tinka ir tiems, kurių organizmas paveiktas stiprių vaistų ar švitinimo. Ji padeda švelniai atkurti vidaus sistemų balansą.
Nepaisant naudos, svarbu nepamiršti – jei dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas, bergenijos reikėtų vartoti atsargiai ir ne nuolat. Gydomasis augalas stiprus, todėl geriausia jį naudoti kursais, su pertraukomis.
Vertė, slypinti po kojomis
Bergenija – augalas, kurio dažnas nė neįvertina, nors jis slypi visai šalia, darželiuose, gėlynuose, šlaituose. Tačiau ši nepretenzinga žolė savyje slepia neįtikėtiną stiprybę – tiek kūnui, tiek protui. Ji – tarsi tylus pagalbininkas tiems, kurie pavargo nuo sintetinių vaistų, nori stiprinti organizmą natūraliai ir grįžti prie to, ką žinojo mūsų protėviai.
Bergenijos nauda sveikatai atsiskleidžia ne iškart, o tyliai ir palaipsniui. Ji nekerta greitai, kaip tabletė, bet veikia giliai – stiprina gleivines, kraujagysles, ramina išsekusį kūną ir padeda atgauti jėgas. Užtenka vos puodelio per dieną, kad sugrįžtų stiprumas, aiškesnės mintys ir lengvesnis kvėpavimas.
